Du mažamečiai vaikai iš šeimos Kaune paimti ne dėl vienkartinio pliaukštelėjimo, o dėl ilgalaikio auklėjimo naudojant smurtą, sako vaiko teisių apsaugos specialistai.
„Šeimoje buvo taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką, smurto požymius. Net buvo konkretūs įrankiai“, – per spaudos konferenciją antradienį teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
Ji sakė negalinti minėti konkrečių dalykų dėl asmens duomenų apsaugos, šeimos teisės į privatumą.
Šeima, iš kurios buvo paimti du vaikai, kreipėsi į žiniasklaidą. Naujienų portalas delfi.lt skelbė, kad Kaune praeivių dėmesį patraukė kaunietės Eglės elgesys, kai ji su savo atžalomis vaikščiojo Panemunės šile. Kaip teigia dviejų vaikų mama, jos sūnus pasileido bėgti į gatvę ir ji esą tiesiog bandė jį sudrausminti ir porą kartų sudavė jam per ranką. Apie incidentą policijai pranešė praeiviai.
Tuo metu A. Jakavonienė pabrėžė, kad mažamečiai iš šeimos paimti „dėl tuo metu buvusio pavojaus vaikams“, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais.
Močiutei esą taip pat siūlyta laikinai pasirūpinti vaikais, bet ji atsisakė – vaikus tuomet priėmė šeimos draugė, ji po kelių dienų tai pat atsisakė prižiūrėti vaikus.
Anot A. Jakavonienės, šiuo metu vaikai yra pas globėjus, tėvų prašymas grąžinti juos į šeimą bus nagrinėjamas trečiadienį.
Globėjai tarnybą informavo, kad vaikai judrūs, tačiau, pasak A. Jakavonienės, „iškyla problemų dėl vaikų tarpusavio bendravimo, konfliktinių situacijų“.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė tai pat patvirtino, kad prokurorai yra pradėję ikiteisminį tyrimą dėl motinos veiksmų, todėl šiuo metu galėtų būti svarstoma galimybė grąžinti vaikus tėvui.
Kaip BNS patvirtino Kauno apylinkės prokuratūra, rugsėjo 29-ąją ikiteisminis tyrimas pradėtas „dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui“.
„Moteriai pateikti įtarimai ir skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, – teigia prokuratūra.
Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės, tėvas pradėjo bendradarbiauti su tarnybos darbuotojais, ėmėsi lankyti pozityvios tėvystės kursus.
„Deja, su motina neturime galimybių bendradarbiauti, nes ji atsisako“, – tvirtino A. Jakavonienė.
Ji taip pat pripažino, kad specialistai padarė klaidų ir už jas viešai atsiprašė.
„Tarnyba yra susirūpinusi dėl Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pasisakymų, kurie neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių motinos neblaivumo faktą, norime asmeniškai atsiprašyti šeimos“, – sakė ji.
A. Jakavonienė patvirtino, kad dėl viešai paskleistos melagingos informacijos Kauno skyriaus vedėja asmeniškai atsiprašė šeimos, nepaisant to, šiuo metu tarnyba sprendžia dėl vedėjos tinkamumo eiti vadovaujamas pareigas.
Anot A. Jakavonienės, vaikų motinai uždrausta lankytis namuose, bendrauti su sūnumi, nes dėl jo galbūt patirto smurto atliekamas ikiteisminis tyrimas. Su dukra moteriai bendrauti neuždrausta.
Tarnybos vadovė pabrėžė, kad visą informacija vaiko teisių apsaugos specialistai gavo iš policijos ir į šeimą vyko tik siekdami užtikrinti medicininę apžiūrą, nes tėvas, grįžęs į namus, atsisakė juos vežti apžiūrai. Atvykus į šeimos namus ir nustatyta smurto rizika.
Pasitvirtina tik trečdalis pranešimų
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiemet nuo liepos iki spalio 22-osios buvo 513 atvejų, kai vaikai perduoti laikinajai globai, pernai per liepą–gruodį tokių atvejų buvo 710.
Šiemet, nuo liepos 1-osios įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, gauta 6 tūkst. pranešimų, iš jų 64 proc. nepasiteisino, t. y. nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis.
66 proc. atvejais pareigūnai nustato, kad šeimoms reikalinga pagalba, 14 proc. atvejų nustatoma grėsmė vaikams ir kreipiamasi į teismą dėl vaikų paėmimo iš šeimos.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė sakė, kad išaugęs pranešimų skaičius rodo visuomenės sąmoningumą, kaip buvo ir priėmus Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kai padaugėjo informacijos apie smurtą šeimose.
Kartu ji pripažino, kad tarnybos darbuotojai kartais patenka į „dviprasmiškas situacijas“ ir neišvengiama klaidų. Iš dalies viceministrė dėl to kaltino kai kurių naujai priimtų specialistų per mažą patirtį dirbant su socialinės rizikos šeimomis.
„Pati vaiko teisių apsaugos reforma yra teisinga ir reikalinga. Tačiau neneigsiu, kad gali atsitikti ir dviprasmiškų situacijų, tokia laikau ir šį Kauno atvejį. Atkreipsime ypatingą dėmesį į trūkumus ir atidžiai nagrinėsime tokias situacijas“, – aiškino ji.
Viceministrė pripažino, kad vaiko teisių apsaugos reforma numatė konkrečias taisykles vengti smurto, tačiau „yra pavojus, kad atsiras subjektyvus tų taisyklių taikytojo požiūris arba taisyklių traktavimo momentai“.
„Dėl vaikų paėmimo iš tėvo, pačios etikos, neteisingų duomenų dėl mamos blaivumo pranešimų jau atliekamas atidus, preciziškas tyrimas, kad taptumėme profesionalesni ir klaidų nekartotumėme“, – sakė ji.
„Neatmetame, kad elgsena galėjo būti profesionalesnė ir etiškesnė“, – pridūrė V. Augienė.
Tarnybos atstovai akcentuoja, kad paėmus vaikus laikinai globai, pagalbą teikia vadinamosios mobiliosios specialistų komandos, jų tikslas yra padėti tėvams spręsti problemas ir susigrąžinti vaikus.
Vaiko tėvai ar atstovai, nesutikdami su sprendimu, jog vaikams šeimoje kyla grėsmė, turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą, gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos šeimai plano.
Anot V. Augienės, tobulinama apeliacinė sistema, kai tėvai galės kreiptis ne tik dėl neteisėto, bet ir dėl neetiško vaiko teisių apsaugos specialisto elgesio – tai bus siekiama išnagrinėti iki teismo sprendimų.
„Planuojame tai padaryti dar šį mėnesį, aptarus su šeimų organizacijomis“, – sakė viceministrė.
