Ekonomikos augimo Lietuvoje trukmė užminė mįslę: artinasi krizė?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Bendrasis vidaus produktas Lietuvoje auga 9 metus iš eilės, vartotojų pasitikėjimo indeksas – beveik 2007 metų aukštumose. Tačiau pozityvios tendencijos gali būti ir artėjančio nuosmukio pranašais.

Pirmadienį SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas ir SEB grupės vyriausiasis ekonomistas Robertas Bergqvistas pristatė SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgą. Ekonomistai kalbėjo apie tai, ko artimiausiu metu nepražiūrėti ekonomikoje.

9 metai iš eilės

T. Povilauskas pastebėjo, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimo trukmė tampa rekordinė – pasiekė devynerius metus iš eilės.

„Ji yra ilgiausia nuo nepriklausomybės atgavimo. Praėjusį kartą kažką panašaus matėme prieš krizę, todėl kyla natūralus klausimas, ar tai gali pasikartoti,“ – dėstė jis.

Lietuvos ekonomikos augimas / SEB nuotr.

Vis dėlto, ekonomistas teigė, kad šiuo metu rizikos rodikliai perkaitimo nerodo.

„Taip, darbo užmokestis auga sparčiau nei našumas. Darbo rinka įkaitusi visame pasaulyje. Vyriausybės politika balansuoja tarp neutralios ir prociklinės, bet ji labiau subalansuota nei 2008 metais“, – sakė T. Povilauskas.

Jis kalbėjo tiek apie teigiamus, tiek apie neigiamus pokyčius Lietuvoje per pastaruosius 10 metų.

Vidutinis darbo užmokestis nuo 2008 iki 2018 metų padidėjo 46 proc., vidutinė pensija – 48 proc., kai kainos pakilo 22,1 proc.

Tačiau per 10 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 12,5 proc., skurdo rizikos lygis padidėjo nuo 20,9 proc. iki 22,9 proc., o bedarbių skaičius išaugo 17 tūkst., iki 86 tūkst. asmenų.

„Vartotojų nuotaikos yra sugrįžusios į 2007 metų lygį. Tai yra ir gerai, ir blogai. Gerai, nes tada vartojama, investuoja. Bet blogai, nes geros nuotaikos perspėja, tada pradedama atsipalaiduoti, daryti ne visai racionalius ar ilgalaikius sprendimus. Jei tokios nuotaikos tęsis 3–4 metus, tada ekonomikoje atsiras disbalansų“, – dėstė ekonomistas.

SEB bankas prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs 3 proc., o 2020 metais 2,6 proc. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis 2019 metais didės 7 proc., o 2020 metais 6 proc. Tuo metu vidutinė infliacija ir 2019, ir 2020 metais turėtų būti ganėtinai panaši kaip ir šiemet – sudaryti 2,5 proc.

Didžiausios rizikos

R. Bergqvistas kalbėjo apie aukštumose esančio verslo ciklo ir politinių batalijų skirtingose pasaulio valstybėse sąveiką.

„Didžiausi iššūkiai pasaulio ekonomikai šiuo metu yra: aukštas įsiskolinimo lygis, demografija, ekonominė nelygybė, klimato kaita“, – sakė jis.

Pranešėjo teigimu, per artimiausius 2–2,5 metų ekonomika nenustos augusi, nors verslo ciklas jau yra peržengęs savo piką.

„Anksčiau netikrumas politikoje pakankamai gerai atsispindėjo indekse apie netikrumą akcijų rinkose. Tačiau prieš 5–6 metus tai pasikeitė. Nenoriu nuvertinti politinių įvykių, jie tikrai svarbūs, tačiau jų taip pat nereikėtų pervertinti“, – susirinkusiesiems sakė R. Bergqvistas.

Ekonomistas aiškino, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo inicijuojami prekybos karai turės dvejopą poveikį. Tiesiogiai – dėl jų sumažės prekybos apyvarta, išaugs importo kainos. Netiesiogiai – tai blogins verslo ir vartotojų pasitikėjimą, nuotaikas.

„Beje, ekonomikos sulėtėjimai mums turėtų patikti. Juk negali 10 metų bėgti visu greičiu, nes tada ekonomikoje atsiranda disbalansai“, – sakė jis.

R. Bergqvistas priminė, kad paprastai ekonomikos lėtėjimas prasideda JAV.

„Recesijos prasideda dėl finansinių disbalansų, tačiau šiuo metu jų nėra. Dėl to kol sunku įžvelgti recesijos pradžią Europoje ar Azijoje“, – tvirtino ekonomistas.

Vis dėlto, jis patarė atidžiai stebėti darbo rinkos ir vartojimo rodiklius. „Kol kas skirtingų šalių statistika rodo, kad situacija darbo rinkoje ir namų ūkių išlaidose yra teigiama“, – pridūrė pranešėjas.

R. Bergqvistas apibendrino, kad Kinijoje didžiausios rizikos yra įsiskolinimas ir prekybos karas, JAV – infliacija ir prekybos karas, Europoje – „Brexit“ ir naujoji populistinė Italijos vyriausybė.

Galiausiai, ekonomistas prognozavo, kad 2018 metų gruodį Europos centrinio banko bazinė palūkanų norma išliks nepakitusi ir sudarys 0,0 proc. 2019 metų gruodį ji turėtų pakilti iki 0,25 proc., o 2020 metų gruodį – iki 0,75 proc.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauniečiai perspėja – avarija Petrašiūnuose apsunkino eismą

Kviečia balsuoti: „Žalgiris“ ir Š. Jasikevičius pretenduoja į išskirtinius apdovanojimus

Vandališkas išpuolis Kaune: suniokota istorinę vertę turinti skulptūra (papildyta)

Metų automobilio Kaunui rinkimuose - pergalė dviguba persvara

Vagys apšvarino gyvenamąjį namą - išsinešė net klozetą

Trečiadienį dalis Kauno gyventojų liks be vandens: įspėja apie pablogėsiančią kokybę

Žmogų dėl pasakyto netinkamo žodžio nužudžiusiems vyrams - paskirta mažesnė bausmė

Kručinskai papasakojo apie psichologų teikiamą pagalbą: verkiu, o man liepia nupiešti namą

Kaune susikūrusi grupė nesupyktų, jei viena jų dainų taptų mūsų miesto himnu

Sunkiai sumuštos R. Mačiulytės skriaudiko skundas atsisuko prieš jį patį