Vaizdas aiškus: R. Karbauskio žmonės valstybės įmonėje Kauno regione sukasi kaip namie

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ramūno Karbauskio žmonės užvaldė Valstybinį grūdų elevatorių Jonavoje. Šiame elevatoriuje turėtų būti saugomos valstybės grūdų atsargos. Apie būsimą elevatoriaus privatizavimą prakalbusį žemės ūkio ministrą ir premjero patarėją Karbauskis ragina daugiau nenusišnekėti. Kaip yra iš tiesų?

„DELFI dėmesio centre“ žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, LRT tyrimų skyriaus žurnalistę Rūtą Juknevičiūtę ir portalo 15min.lt tyrimų skyriaus žurnalistę Birutę Davidonytę kalbino žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

– Ponia Rūta, LRT teigia, kad Karbauskio žmonės elevatoriuje šeimininkauja kaip namie. Kas tai liudija?

R. Juknevičiūtė: – Iš mūsų surinktų duomenų susidaro toks įspūdis, kad ne valstybė ten yra šeimininkė, o p. Karbauskis, ar tiksliau – jo šeimos verslas. 70 proc. akcijų formaliai priklauso valstybei, o „Agrokoncernui“ tik tai 25 proc., tačiau „sutapimas“, kad „valstiečiams“ atėjus į valdžią Karbauskio įmonių įtaka Valstybės įmonėje ėmė stiprėti per nepriklausomus valdybos narius, kurie priklauso LVŽS partijai.

– Nepriklausomi valdybos nariai yra „valstiečių partijos“ nariai.

R. Juknevičiūtė: – Taip, yra toks Audrius Zalatoris, kuris priklauso „valstiečių“ partijai. Oficialiai jis – nepriklausomas valdybos narys. Tai tas nepriklausomumo klausimas toks diskutuotinas.

– Taip pat narius į valdybą deleguoja žemės ūkio ministerija, kuri valdoma „valstiečių“ ir pats „Agrokoncernas“. Tokiu būdu 4 iš 5 valdybos narių vienaip ar kitaip yra susiję su LVŽS ir Ramūnu Karbauskiu.

R. Juknevičiūtė: – Taip, ir dar vienas įdomus sutapimas, kad „valstiečiams“ esant valdžioje valstybės įmonė, turinti specialias funkcijas – saugo valstybės grūdų rezervą, pradeda teikti ir tokias naujas paslaugas, kurios būdingos „Agrokoncernui“: trąšų perpardavinėjimas, trąšų teikimas pagal vekselius, į skolą ūkininkams. Visa tai savo versle taiko ir pats „Agrokoncernas“. Iš šono situacija atrodo taip: valstybės įmonė, šalia savo funkcijų, dar aptarnauja ir „Agrokoncerno grūdų“ verslą.

– Pone ministre, čia svarbūs turbūt du dalykai, kurių nereikėtų suplakti. Pirma, kaip ši įmonė veikia dabar ir ar ji veikia skaidriai, valstybei naudingai. Antra, ar tokios įmonės apskritai reikia, ar grūdų rezervai turėtų būti saugomi. Iš to, kas žinoma, ir ką sako Rūta, klausimų tikrai kyla, ar valstybės įmonė dirba skaidriai ir dirba valstybei?

G. Surplys: – Iš tikrųjų žurnalistų paskelbtame tyrime yra tam tikrų išankstinių nuostatų. Pradėkime nuo to paties užvaldymo. Nesutiksiu, kad ministerijoje dirbantys žmonės savaime yra pavaldūs „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai“.

– Jie yra pavaldūs „valstiečių“ suformuotai ministerijos vadovybei, pagal įstatymą.

G. Surplys: – Šioje vietoje norėčiau pasakyti, kad EBPO nuostatos sako, kad valstybinės įmonės turėtų būti depolitizuotos ir tas žingsnis buvo žengtas. Į valdybą atranka buvo visiškai vieša, viešai paskelbta. Bet kuris nepriklausomas kandidatas galėjo kandidatuoti. Ar buvo vertinama kuris kuriai partijai priklauso? Ne, nebuvo, nes tai yra jau ir Konstitucinės teisės klausimas. Mes negalime žmogaus nepriimti ar priimti pagal tai, kokiai partijai priklauso.

– Ministre, kas gi iš žmonių suabejotų, kad LVŽS partijos ministras ir ministerijos vadovybė paskyrė LVŽS partijos narį į valdybą neatsitiktinai? Turbūt niekam nekiltų abejonių.

G. Surplys: – Anksčiau mes turėjome valdyboje pirmininką viceministrą. Dabar to nėra. Tai yra tikrai nepolitiniai žmonės. Nei aš, nei ankstesnis ministras neturėjome įtakos valdybos sudarymui.

– Jūs sakote, kad situacija čia yra pakankamai gera ir iš principo valdyboje yra vyrai, atsitiktinai turintys partijos bilietą?

G. Surplys: – Aš nedalyvavau toje atrankoje, bet mano galva taip galėjo atsitikti, jog į valdybą atrinktas žmogus visai atsitiktinai yra mūsų partijos narys. O kalbant apie ministerijos atstovus- tai yra įmonė, kurios 70 proc. akcijų turi valstybė. Dėl to ta valdybos narių proporcija tokia ir yra.

– Ponia Davidonyte, jus įtikina tai, kad partijos narys yra visiškai atsitiktinai valstybinės įmonės valdyboje? Kad iš tikrųjų niekas nieko neperėmė?

B. Davidonytė: – Reikėtų atkreipti dėmesį kad tai yra labai svarbi valstybei įmonė. Kodėl ten apskritai yra „Agrokoncerno“ įtaka? Jeigu šis verslas stiprina savo įtaka valstybės įmonės valdyboje, tai praktiškai jis perima šios įmonės valdymą. Tai tikrai nedžiugios žinios ir pačiai valstybei, žinant įmonės strateginę svarbą.

– Ar, jūsų nuomone, apskritai verta kalbėti apie tokios įmonės privatizavimą iš Karbauskio perspektyvos, jeigu jis ir taip tą įmonę kontroliuoja? Kam leisti savo pinigus, jeigu jau ir taip valdai valstybės turtą?

B. Davidonytė: – Kiek mačiau, „Agrokoncerno grūdai“ ir pareiškė, kad neplanuoja pirkti minėtos įmonės net aukciono būdu.

R. Juknevičiūtė: – Būtent dabartinė situacija „Agrokoncernui“ yra labai patogi. Jie gali dayvauti valstybės įmonės valdyme, turėti ketvirtadalį akcijų, turėti savo tiesioginį atstovą valdyboje, turėti iš partijos atstovą ir dar partijos valdomos ministerijos atstovus.

– Ministre, jeigu aš suklysiu, pataisykite. Mano žiniomis, Valstybės kontrolė, kurios ataskaita apie šią įmonę yra nevieša, savo dokumentuose teigia, kad tokia įmonė turėtų būti privatizuota, nes valstybei žymiai naudingiau saugoti produktus, o ne žaliavas. Kiti ekspertai taip pat rekomendavo šitą objektą parduoti. Valstybė galėtų turėti interesą parduoti šią įmonę, tačiau panašu, kad tas, kas ją valdo jos neturėdamas, tokio intereso neturi.

– (Ministre), ar, jūsų nuomone, valstybei būtų naudinga parduoti „Jonavos grūdus“?

G. Surplys: – Galiu pasakyti taip, kad šiuo klausimu darbotvarkę suformavo žurnalistė Rūta Juknevičiūtė, nes tokių planų dabar nėra. Galiu tai pasakyti.

R. Juknevičiūtė: – Tai kodėl jūs pasakėte, kad yra tokie planai? Juk jūs pats tai sakėte.

G. Surplys: – Aš pasakiau, kad jeigu mes atsisakome specialiųjų funkcijų, tai galėtume svarstyti apie privatizavimą.

– Ministre, suprantu, kad pats save per parą įsivarėte į kampą – Karbauskis jus ragina nenusišnekėti, jūs kalbate apie tai, ką pataria valstybė ir užsienio ekspertai.

G. Surplys: – Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, kad tą rezervą mes palaipsniui mažiname. Tai yra faktas. Tai aš galiu pasakyti. Įstatymai nustato taip, kad tokios įmonės privatizavimo klausimą sprendžia Seimas. Toks yra valdžių atskyrimo principas.

– Jūs nebenorite kalbėti, nes nenorite pelnyti dar daugiau Ramūno Karbauskio pykčio.

G. Surplys: – Galiu pakartoti tai, ką pasakiau – rezervas yra mažinamas, nes, kaip jūs ir minėjote, mes manome, kad yra šiuolaikiškesnių priemonių karo atveju apsirūpinti maistu. Dėl privatizavimo aš turiu savo asmeninę nuomonę, kurią pasilaikysiu sau.

– Bet Ramūnas Karbauskis neleidžia jums sakyti savo nuomonės, todėl dabar jau ją pasilaikysite sau. Bet kuriuo atveju, tai yra reikšmingas valstybės turtas. Jūsų ministerija bent jau formaliai turėtų būti atsakinga už to turto maksimaliai visuomenei naudingą naudojimą. Jūs, kaip ministras, turėtumėte galvoti, ką su tuo turtu valstybė darys, kaip būtų naudingiausia jį panaudoti ir t.t., o ne tiesiog bijoti Kultūros komiteto pirmininko.

G. Surplys: – Viskas gerai, tai vyksta. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad Žemės ūkio ministerija turi apie 20 pavaldžių įmonių, apie 10 pavaldžių įstaigų ir galiu nuoširdžiai pasakyti – kol kas mano rankos iki „Jonavos grūdų“ nepriėjo. Kaip sakiau, darbotvarkę formuoja žurnalistinis tyrimas. Deja, taip yra.

– Ponia Davidonyte, ar mes galime apskritai kalbėti apie viešą įtarimą, kad R. Karbauskis diktuoja žemės ūkio ministerijos darbotvarkę ar tai, kokius sprendimus priima ministerija? Ką aš turiu omenyje. Buvo bandoma išsiaiškinti, kiek tiksliai žemės įvairiomis formomis valdo Karbauskis. Buvo bandoma išsiaiškinti, kiek išmokų gauna su juo susiję fiziniai ir juridiniai asmenys. Tokių duomenų nėra. Jie turėjo būti pateikti viešai – iki šiol jų nėra. Kuo jūs tai aiškinate?

B. Davidonytė: – Kaip ministras sako, kad jo rankos iki „Jonavos grūdų“ nepriėjo, tai man atrodo, kad iki daugiau klausimų jo rankos dar nepriėjo. Žemės ūkio sektorių mes pradėjome tirti prieš beveik metus. Tuo metu vyriausybė sakė, kad pavedė žemės ūkio ministerijai ieškoti spragų teisės aktuose ir jas užtaisyti. Praėjo beveik metai – nepadaryta beveik nieko.

Yra registruota viena žemės įsigijimo įstatymo pataisa, kad NŽT galėtų tikrinti sandorius atgaline data. Ta pataisa Seime nepriimta. Bet kuriuo atveju, ta pataisa nespręs spragų, kuriomis naudojasi Karbauskio verslas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Sėkmė lydi tuos, kurie dalinasi: Akademinė kredito unija tęsia gerų darbų tradiciją

Karšta LKL dvikova Kaune: žalgiriečiai neatidavė pergalės Vilniaus „Rytui“

Kaune turėtų atsirasti nauja aikštė: dėl jos reikėtų sutrumpinti vieną gatvę, kitą - naikinti

Anūkės pagalbos šauksmas: prašo padėti surasti iš ligoninės dingusį senelį

Reikalauti didesnių algų mokytojams tūkstančiai susirinko į mitingą prie Vyriausybės

Išsigandusi, kad liko skolinga už komunalines paslaugas, senolė sukčiui atidavė tūkstančius

Dėl porą dienų trunkančios ligos galima netekti metų darbo stažo

Ekspoziciją „Mokslo salai“ Kaune kurs ne lietuviai

Dar daugiau krypčių iš Kauno: turistus skraidins ir žinoma Lenkijos kelionių organizatorė

Eiguliuose prie daugiabučio laiptinės sumušta ir apiplėšta senolė