Prioritetų tyrimas: paaiškėjo, kam daugiausiai pinigų išleidžia kauniečiai

Asociatytvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Svarbiausi lietuvių gyvenimo prioritetai yra sveikata ir šeima, o turėdami papildomų pajamų, pirmiausiai žmonės jas skirtų taupymui ir kelionėms. Tačiau realybėje, per paskutinius kelis mėnesius daugiausiai lietuvių savo namų ūkio pajamų skyrė drabužiams ir avalynei, rodo „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.

Gyvybės draudimo bendrovė šiuo tyrimu siekė išsiaiškinti dabartinės visuomenės gyvenimo prioritetus bei palyginti rezultatus su panašiu praeitais metais įmonės atliktu tyrimu. Naujasis tyrimas parodė, kad lietuvių pragyvenimo lygis po truputį kyla ir būtinosios gyvenimo išlaidos sudaro mažesnę jų namų ūkio pajamų dalį, palyginus su praėjusių metų duomenimis. Tačiau nors žmonės išskirtinai prioritetu gyvenime laiko sveikatą ir šeimą, visgi pinigus realybėje daugiausiai išleidžia išvaizdos detalėms.

„Nors ir mažiausiai iš kitų prioritetų, visgi daugiausiai iš kitų regionų kauniečiai išskyrė išvaizdą. Tačiau kaip ir visa Lietuva, daugiausiai jų pinigus atiduoda drabužiams. Tačiau gera žinia ta, kad ir šiuo metu taupantys bei taip besirūpinantys savo šeima nurodė daugiau nei pusė Kauno regiono gyventojų – daugiausiai iš visų regionų“, – tyrimą komentuoja „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ Kauno regiono vadovas Darijus Strimaitis.

Didžiausios gyvenimo vertybės – neatitinka realybės

Visuomenės gyvenimo prioritetų tyrimas parodė, kad Kauno regiono gyventojai didžiausiomis vertybėmis laiko sveikatą (82 proc.) ir šeimą (81 proc.), nors šiuos prioritetus dažniau įvardijo moterys nei vyrai. Pernai, Lietuvos mastu, šeimą ir sveikatą išvis paminėjo 91 proc. respondentų.

Kitos vertybės, kurioms taip pat skiriami prioritetai, yra materialinė gerovė (58 proc.), laisvalaikis (37 proc.) ir turimi pinigai bei nekilnojamasis turtas (33 proc.). Mažiau nei trečdalis apklaustųjų prioritetu minėjo draugus (29 proc.), karjerą (26 proc.) ir asmeninį tobulėjimą (24 proc.). Lietuvos mastu daugiau vyrų nei moterų prioritetais laiko pinigus ir draugus.

Paskutinėje vietoje liko išvaizda, kuriai prioritetą teikia tik 15 proc. Kauno regiono gyventojų (tiesa, lyginant su kitais Lietuvos regionais, išvaizda kauniečiams rūpi labiausiai). Tai šiek tiek paradoksalu, nes daugiausiai apklaustųjų teigė, kad paskutiniu metu namų ūkio pajamų skyrė būtent drabužiams ir avalynei (46 proc.).

Kiek daugiau nei trečdalis žmonių (35 proc.) dalį pajamų atidėjo santaupoms, dažniau tai 36-45 m. asmenys. Namų remontui ar naujiems baldams lėšų skyrė 38 proc. apklaustųjų, dažniau tai – didžiausių pajamų asmenų grupė. 32 proc. apklaustųjų savo lėšų skyrė laisvalaikiui ar kelionėms. Mažiausiai buvo investuota į savišvietą bei asmeninį tobulėjimą (12 proc.) ir sporto išlaidas (12 proc.).

Taupymui skirtus pinigus tenka atiduoti pragyvenimui

Galėdami laisviau skirstyti savo finansus, pirmiausiai kauniečiai kiekvieną mėnesį atliekamas lėšas norėtų atsidėti savo finansinei gerovei ateityje, t.y. skirtų jas taupymui (43 proc.), o ne materialiems malonumams. Apie taupymą daugiausiai galvoja 26-35 metų amžiaus grupė (46 proc.) ir 35-45 metų amžiaus grupė (47 proc.)

42 proc. respondentų rinktųsi praplėsti savo akiratį ir investuotų į keliones, 39 proc. taip pat daugiau skirtų sveikatos gerinimui (t.y. gydymui, operacijai, sanatorijai ir kt.). Lietuvos mastu į keliones daugiau investuotų žmonės iki 35 m. amžiaus, o į sveikatą – asmenys 46-55 m. amžiaus grupėje. Vėliau papildomos pajamos būtų skirtos išsvajotam daiktui, automobiliui, asmeniniam tobulėjimui ir mokymuisi, nekilnojamam turtui, investicijoms, grožio procedūroms ir kosmetikai.

Paklaustas kaip šiuo metu rūpinasi asmenine arba savo šeimos finansine situacija ir ateitimi, dažniau nei kas antras žmogus (54 proc.) teigia taupantis. 45 proc. Kauno regiono gyventojų atsakė, kad dabar skiria didelę dalį savo pajamų materialiems patogumams ir poreikiams patenkinti. Maždaug kas penktas kaunietis draudžiasi gyvybę, o kas dešimtas – investuoja.

Nors lyginant tyrimo rezultatus su praeitais metais pastebimas pragyvenimo lygio augimas, visgi lietuvių finansinė padėtis dar neleidžia savo pinigų skirstyti pagal gyvenimo prioritetus, nes būtinosios gyvenimo išlaidos sudaro per didelę namų ūkio pajamų dalį. Tokioms išlaidoms kaip komunaliniai mokesčiai, būsto nuoma, maistas, transportas, paskola, vaistai ir pan., daugiau nei kas trečias Kauno regiono gyventojas (36 proc.) skiria iki 90 proc. savo pajamų, o beveik kas dešimtas – iki 100 proc.. Maždaug pusė (48 proc.) būtinosioms išlaidoms atiduoda 31-60 proc. namų ūkio pajamų.

„Lyginant su kitais regionais, daugiausiai kauniečiai taupo, taip pat daugiau nei kiti regionai, kauniečiai papildomas lėšas skiria namų remontui, buitinei technikai ir automobiliui. Daug dažniau nei kituose regionuose – daugiau nei trečdalis – Kauno regiono gyventojų atiduoda net iki 90 proc. savo pajamų būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Gaila, kad dar tik kas penktas draudžiasi gyvybę, nes tai yra būtinas įrankis apsaugoti savo šeimą nuo netikėtos finansinės naštos tokioje situacijoje“, – teigia D. Strimaitis.

Pernai metais atliktas tyrimas rodė, kad keturiems iš dešimties lietuvių būtinosios išlaidos sudaro net 60-95 proc. namų ūkio pajamų.

Reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu 2018 m. liepos mėnesį atliko tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 250 Kauno regiono gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Gyventojai atskleidė, kurio sezono laiku norėtų gyventi

Gelbėjimo operacija užtruko – magistralę sukaustę spūstys

Sniegu apklotas kalėdinis miestelis pritraukė būrį kauniečių

Kauniečiai piktinasi: gatves nuvalė, o takus pamiršo

Dėl eismo įvykio ties Kaunu uždaromas nusukimas nuo magistralės

Pateikė paaiškinimą: Naujojoje Zelandijoje įvaikinamos mergaitės situacija visai kitokia

Iš KTU nupirkto pastato ateitį gaubia migla

Kaunui teko krentančio sniego išbandymas: kovai pasitelkia įvairias priemones

Pristatyta Lietuvos sporto universiteto rektorė: pareigas užėmė be konkurencijos

Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos