Vyriausybė atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasiūlymą dar labiau apriboti stipraus alaus taros dydžius. Vietoje to siūloma apsvarstyti galimybę šį gėrimą apmokestinti didesniu akcizo tarifu.
Šiuo metu draudžiama stipresnį nei 7,5 proc. alų pardavinėti išpilstytą į didesnę nei 0,5 litro plastikinę tarą. Jei alaus etilo alkoholio koncentracija yra iki 7,5 proc., tada jį galima parduoti ir 1 litro plastikinėje taroje. Šie apribojimai negalioja, kai gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
R. Žemaitaitis siūlė, kad stipresnį nei 7,5 proc. alų būtų galima pardavinėti ne didesnėje nei 0,2 litro taroje, 7–7,5 proc. stiprumo – 0,25 litro, 6,5–7 proc. – 0,3 litro, 6–6,5 proc. – 0,35 litro, o iki 6 proc. – 0,5 litro.
„Stiprus alus visoje Europoje parduodamas tik mažose, iki 0,5 litro talpos pakuotėse. Lietuvoje iki šiol buvo atvirkščiai – stiprus alus parduodamas išimtinai tik didelėse pakuotėse“, – aiškino „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys.
Šį pasiūlymą buvo sukritikavę Seimo Teisės ir Europos teisės departamentai, nurodę, kad jį įgyvendinti praktikoje būtų itin sudėtinga, be to, jis kliudytų laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungoje.
„Tai iš tiesų gali potencialiai kliudyti laisvam prekių judėjimui, kadangi užsienio subjektai, importuojantys gėrimus didesnėse nei 0,2 litro talpose (kurios nėra stiklinės, keraminės, medinės ar metalinės) gali būti priversti perpilti gėrimus į kitas talpas“, – nurodė teisininkai.
Rugsėjo 26 dienos Vyriausybės nutarime, kuriame R. Žemaitaičio pasiūlymui nepritarta, dar priduriama, kad taros diferencijavimas priklausomai nuo alaus stiprumo turėtų neigiamos įtakos aplinkai, nes padidintų pakuočių poreikį ir jų atliekų kiekį, taip pat – anglies dvideginio emisiją.
Svarsto kelti mokestį
Tačiau Vyriausybė pavedė Finansų, Vidaus reikalų, Sveikatos Ūkio ir Žemės ūkio ministerijoms išnagrinėti galimybę nustatyti didesnį akcizo tarifą stipresniam alui. Šiuo metu alui (nepriklausomai nuo jo stiprumo) taikomas vienodas 7,11 euro už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas.
R. Žemaitaitis sakė, kad didinti akcizą stipriam alui būtų nedovanotina klaida.
„Praėjusį kartą padidinus, stipriųjų gėrimų, degtinės pardavimai Lietuvoje išaugo. Šiandien kai kuriems žmonėms neapsimoka nusipirkti dviejų bambalių alaus, tai kainuotų jau 4 eurus, jie geriau nusiperka pusę degtinės butelio, kuris kainuoja 5 eurus ir išeina vos ne 7 bambaliai alaus.
Jei mes norime atpratinti nuo alkoholio vartojimo žmogų, turime eiti į silpninimo pusę ir taros mažinimą. Aišku, yra žmonių grupių, kuriems niekada gyvenime – bus akcizas vienas ar kitas – nieko nepadarysi. Jie gėrė ir toliau gers, bet kai kuriuos atgrasysi“, – svarstė Seimo narys.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas džiaugėsi, kad Vyriausybė atmetė R. Žemaitaičio pasiūlymą. Jis teigė, kad Europos Sąjungoje neįmanoma dar labiau apriboti taros dydžių. Pašnekovas abejojo ir didesnių akcizų nauda.
„Mūsų manymu, jau perlenkta lazda su akcizais alui. Mes nesitikime, kad jis bus mažinamas, tačiau jūs pasižiūrėkite į duomenis. Alaus suvartojimas krenta, nepaisant tokios palankios vasaros. Turime 8,5 proc. kritimą rugpjūtį. Tai rodo, kad akcizai yra neadekvatūs. Jau ženkli pasienio prekyba alumi dar padidėtų“, – teigė jis.
Mažiau alaus, daugiau mokesčių
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per 8 šių metų mėnesius deklaruoto alaus kiekis sumažėjo beveik 9 proc. Tuo metu akcizo už alų surinkta 11 proc. daugiau.
Palyginimui, pernai nuo sausio iki rugpjūčio surinkta 53 mln. eurų alaus akcizo, o šiemet per tą patį laikotarpį – 59 mln. eurų.
Viso alkoholio akcizų surinkimas taip pat šiek tiek auga. 2017 metais per 8 mėnesius iš viso surinkta 201 mln. eurų, o šiemet iki rugpjūčio – 207 mln. eurų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
