Ar jums yra 18 metų?

Informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams

Taip Ne

Kauniečiai dar nebuvo matę taip paliktos leisgyvės karvės

Soc. tinklo „Facebook“ nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojai pranešdami apie, pasak jų, šiurpą keliantį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Praktinio mokymo ir bandymų centro (PMBC) atstovų elgesį su karve. Kauniečių teigimu, Muniškiuose įsikūrusiai įstaigai priklausantis gyvūnas, kenčiantis stiprius skausmus, esą savaitgalį buvo išmestas į lauką.

„Karvė tikriausiai buvo laikoma šitokiomis sąlygomis iki pirmadienio, kol pradės veikti mėsinė. Baudos už tokį žiaurų elgesį su gyvūnais yra juokingai mažos. Didesnę baudą, ko gero, gautų gyvūnus gelbėjantys žmonės, pabandę kažko imtis – išvežti ar išgelbėti“, – spėlioja portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai.

Žinia apie minėtą įvykį LSMU PMBC plačiai pasklido ir socialiniame tinkle „Facebook“. Kritikos minėtos įstaigos atstovams nepagailėjo ir Viktorija Naujokaitė – ūkio gyvūnų prieglobsčio „Trys paršeliai“ įkūrėja ir vadovė. Moteris asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu iš įvykio vietos. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip žmogus gelbsti ant žolės gulinčiai leisgyvei karvei – girdo gyvulį vandeniu iš delno.

„Pasidžiaugi žmonių apsilankymu, ramybe sodyboj ir laimingais gyvūnais ir gauni skambutį iš kitos organizacijos dėl antrą dieną paliktos, negalinčios pajudėti, negėrusios ir nevalgiusios karvės, kuri palikta skerdyklai… Skerdyklos automobilis sugedęs, karvė guli nuo ketvirtadienio. Būtų gulėjusi iki pirmadienio…“, – rašė V. Naujokaitė.

„Kas vyksta Kaune“ žurnalistai susisiekė su LSMU PMBC direktoriumi Ronaldu Bilskiu. Pasak jo, penktadienį, rugsėjo 28 d. fermoje buvo pastebėta serganti karvė. Pranešus apie atvejį, veterinarijos gydytojas priėmė sprendimą išvesti karvę į lauką, idant jai atsidūrus lauko sąlygose būtų lengviau.

„Prieš tai buvo atlikti klinikiniai tyrimai, jog pavyktų įsitikinti, kad gyvulys neserga infekcinėmis ar užkrečiamomis ligomis. Nustačius diagnozę, minėta karvė buvo pririšta ganyklos kampe tam, kad pasiektų šviežią žolę bei netoliese būtų kelias, prireikus lengvas privažiuoti. Pastarojo veiksmo imtasi tam, kad pablogėjus gyvulio sveikatos būklei, būtų galima kreiptis į stambiųjų gyvūnų kliniką tolimesniam jo gydymui, o esant sunkiomis sąlygoms, klinikos atstovų transportui privažiuoti keblu“, – sakė R. Bilskis.

LSMU PMBC direktoriaus teigimu, įvardytomis sąlygomis laikyta karvė turėjo ir kraiko (šiaudų) ir pašaro (šieno). Tai pat esą greta buvo padėtas kibiras su vandeniu, iš kurio gyvulys galėjo atsigerti.

„Kitą dieną karvės būklė pagerėjo, netgi mąstėme apie jos sugrąžinimą į fermą. Gyvulys atrodė daug linksmesnis, ėdė – tai patvirtina išmatos, ir gėrė, nes vandenyje aptikome šiaudų ir šieno likučių. Vadinasi, karvė gėrė ir ėdė savo snukiu. Bet po pagerėjimo, įdienojus, gyvulio sveikata stipriai pablogėjo. Atvažiavęs veterinaras informavo mane, jog gydyti jau ekonomiškai neapsimoka. Todėl priėmėme bendrą sprendimą – karvę užmigdyti. Vaistų, skirtų eutanazijai atlikti, ūkis išties nelaiko, nes tokie atvejai itin reti. Tai pirmasis atvejis per dešimt pastarųjų metų“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, kadangi minėta situacija nutiko šeštadienį, teko kreiptis į LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos atstovus. Per šį laiką, kol atvykome, gyvulys gulėjo, jo kvėpavimas buvo ritmiškas, pastovus, nebuvo jokių kančios požymių ar agonijos, tvirtino R. Bilskis.

„Priėmus sprendimą 15 val., jis buvo įvykdytas 17 val. – suleista nemalonioji injekcija. Ant karvės kūno atsivėrusi stambi, pūlinga žaizda neturėjo jokios įtakos jos baigčiai – tai lėtinė liga, sąnario uždegimas. Gyvulio žaizda gydyta mėnesį prieš eutanazijos įvykdymą. Karvės baigčiai įtakos turėjo kita liga – virškinamojo trakto, t. y. medžiagų apykaitos sutrikimas“, – tikino LSMU PMBC direktorius.

R. Bilskio teigimu, LSMU PMBC kaip ir daugelis kitų ūkių yra sudarę sutartį su Rietavo sanitarija, kurios atstovai išveža gyvūno gaišeną. Remiantis subjektyviomis pašnekovo žiniomis, iš gaišenos gaminami mėsos ir kaulų miltai – medžiaga panaudojama trąšų ir kitokių medžiagų gamybai, t. y. vyksta perdirbimas.

Pakaunėje sukurtame LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centro mokomajame ūkyje, turinčiame 840 hektarų dirbamos žemės, yra apie 400 galvijų. „Mūsų ūkis vykdo ne tik komercinę veiklą, kai melžiamas pienas ir pristatomas tiekėjams. Taip pat Veterinarijos akademijos studentai čia įgyja praktikos – mokosi, kaip elgtis su gyvūnais“, – apie įstaigos funkciją pasakojo direktorius.

8 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Atskleidė politikų populiarumo reitingus, kaunietis – topų viršūnėse

Sudegusiame bute rastas moters lavonas

Įtemptoje kovoje varžęsis „Žalgiris“ neatlaikė – pralaimėjo vokiečių komandai

Vilijampolėje neleistinoje vietoje pastatytas automobilis sunkina eismą – tikisi nelaimės

Eismo įvykis Dainavoje – moteris vežama į gydymo įstaigą

Geras elgesys atsipirko – aktorius P. Dimša iš pataisos namų išleidžiamas anksčiau

Gyventojai įbauginti: eglutės vagystė nuotaiką sugadino visiems

Ryškūs pokyčiai Laisvės alėjoje: dviejose atkarpose pradėta kloti nauja danga

Surasta nupjauta „Skalbėjos“ galva

Kaune atidaryta solinė L. Kazlauskienės - Punk Gallery tapybos paroda