Į „Žalgirio“ areną sugužėjo išskirtiniai lietuvių gamintojai

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Švenčiant tėvynės šimtmetį, Lietuvos gamintojų paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ taip pat švenčia – skaičiuoja jau 10 metus. Paskutinį rugsėjo savaitgalį, 28–30 d., į „Žalgirio“ areną sugužėjo galybė šalies patriotų: vieni – iš solidarumo vietinei produkcijai, kiti – iš smalsumo ar praktiškumo.

Naujausi šalies gaminiai ir aukso medaliai geriausiems

Kaip nurodoma parodą organizuojančio „Ekspozicijų centro“ pranešime spaudai, „Rinkis prekę lietuvišką“ sudomina įvairialypiškumu: naujų produktų degustacijomis, kosmetikos ir buitinės chemijos naujovėmis, aprangos ir aksesuarų įvairove, moderniais sprendimais namams ir interjerui.

Taip pat lankytojų šį savaitgalį lauks ir mados kūrėjų erdvė „Mados pasažas“, kur įnoringiausias vartotojas galės atrasti lietuvių dizainerių vienetinių drabužių ir išskirtinių stiliaus detalių.

Puoselėjant tradicijas, organizuojamas iš anksto paskelbtas „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ pristatomų produktų konkursas dėl geriausiųjų vardo. Laimėtojai penktadienį apdovanoti aukso medaliais ir toliau parodos metu galės naudotis neįkainojama privilegija – vadinti savo gaminį aukščiausios kokybės standartu.

Konkurse medaliai buvo išdalinti maisto ir gėrimų, tekstilės ir aprangos, kosmetikos, buitinės chemijos bei būsto ir sodo kategorijose. Produktus atidžiai vertino įvairių valstybinių ir privačių institucijų, asociacijų vadovai, profesoriai ir savo srities žinovai.

Duoklė smulkiam verslui ir eksporto siekiai

Šiemet didelis dėmesys skiriamas verslių žmonių skatinimui ir padrąsinimui. „Gyvenant didelių ekonominių ir kultūrinių pokyčių sūkuryje, neišvengiamai susiduriama su iššūkiais verslo sektoriuje. Todėl reikia sugebėti tais pokyčiais tinkamai pasinaudoti – sukurti savo verslui naujų galimybių“, – teigia Jonas Guzavičius, Kauno krašto pramonininkų darbdavių asociacijos prezidentas, parodos organizatorių partneris.

„Rinkis prekę lietuvišką 2018“ partneriai penktadienį surengė debatus tema „Kiek vietos po Lietuvos saule liks smulkiam ir vidutiniam verslui?“. Juose dalyvavo svarbios šaliai asmenybės ir įmonių vadovai: ūkio ministras V. Sinkevičius, Kauno meras V. Matijošaitis, Kauno rajono meras V. Makūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. R. Krušinskas, „Luminor“ banko vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė, AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius M. Horbačauskas.

Debatuose aptartos globalinės ekonomikos kryptys, prekybos karų ir ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka, skaitmenizacija ir darbo rinka, geriausios galimybės verslui, kelti klausimai, kaip skatinti verslo plėtrą ir investicijas, apžvelgti veiksniai, kurių reikia, kad smulkusis ir vidutinis verslas imtų klestėti.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei juose veikiančio Eksportuotojų klubo „Enterprise Europe Network“ organizuojamame forume „Kaip lietuviškas prekės ženklas gali tapti pasauliniu?“ kalbėta, kaip mažos šalies įmonėms įvesti į užsienio rinką savo prekės ženklą ir plėstis.

Kviečia užsukti į socialinio verslo erdvę

Jubiliejinės parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ išskirtinumas, kaip teigiama pranešime – įvairovė Lietuvoje veikiančių socialinių verslų, kurie savo gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas pristatys specialioje „Versli Lietuva“ prekybos erdvėje „Socialinio verslo arka“.

20 socialinio verslo pavyzdžių kvies parodos lankytojus tapti socialinės ekonomikos dalimi, ne aukojant, o įsigyjant reikiamas prekes prisidėti prie socialinių problemų, kaip aplinkosauga, visuomenės sveikata, socialinė atskirtis, bendruomenių užimtumas, lygių galimybių užtikrinimas sprendimo.

„Socialinis verslas, kaip ir tradicinis, savo kasdienine veikla siekia uždirbti pelną, bet nuo įprasto verslo modelio skiriasi tuo, kad pelną skiria pasirinktai socialinei problemai spręsti. Vakarų šalyse populiarus socialines problemas pajėgus spręsti verslas pamažu populiarėja ir Lietuvoje, – sako Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.

– Mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą – prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir moralinį pasitenkinimą, t. y. žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.“

Pasak G. Morkūno, Lietuvos socialinio verslo daromas teigiamas poveikis tiesiogiai priklauso nuo socialinio verslo populiarumo bei žinomumo, prie kurio stipriai turėtų prisidėti ir „Ekspozicijų centro“ suteikta galimybė parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ pristatyti specialią prekybos erdvę „Socialinio verslo arka“.

18 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Gyventojai atskleidė, kurio sezono laiku norėtų gyventi

Gelbėjimo operacija užtruko – magistralę sukaustę spūstys

Sniegu apklotas kalėdinis miestelis pritraukė būrį kauniečių

Kauniečiai piktinasi: gatves nuvalė, o takus pamiršo

Dėl eismo įvykio ties Kaunu uždaromas nusukimas nuo magistralės

Pateikė paaiškinimą: Naujojoje Zelandijoje įvaikinamos mergaitės situacija visai kitokia

Iš KTU nupirkto pastato ateitį gaubia migla

Kaunui teko krentančio sniego išbandymas: kovai pasitelkia įvairias priemones

Pristatyta Lietuvos sporto universiteto rektorė: pareigas užėmė be konkurencijos

Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos