Seimas leido Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių. Be kita ko, parlamentarai uždraudė tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.
Dar turi pritarti prezidentė
Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 62 Seimo nariai, susilaikė 7. Iš viso balsavime registravosi 72 parlamentarai. Tiek balsų šį kartą užteko pataisais priimti, nes anksčiau jas blokavo opozicija bei dalis valdančiųjų.
Praėjusią savaitę Seimas du kartus, trūkstant balsų, pataisų nepriėmė. Šįkart priimtas pataisas dar turi patvirtinti prezidentė. Opozicinių frakcijų nariai ketvirtadienį pasirašė kreipimąsi į prezidentę, prašydami jos vetuoti priimtas pataisas dėl atliekų deginimo jėgainių. Vyriausybė taip pat Seimui rekomendavo pataisoms nepritarti.
STT išvados balsavimo neužkardė
Antradienį Seimas buvo nusprendęs pataisas grąžinti Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti iš naujo, nes buvo gautas kritiškas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinis vertinimas. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad taip buvo pažeistas statutas ir nurodė Seimui tęsti pakeitimų priėmimą.
STT pareiškė pritarianti Seimo Teisės departamento pastaboms dėl siūlomo teisinio reguliavimo ydingumo – ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius jai esminį poveikį, įtvirtinti galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais sprendimais, kuriuos priimtų Vyriausybė.
Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik Vyriausybės pripažintuose valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo įrenginiuose. Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės šį statusą turi.
Grėsmė jau vykdomiems projektams
Jei pataisos įsigaliotų, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ketvirtadienį, visgi, teigė, kad Seimo sprendimas leisti Vyriausybei keisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti šimtamilijoninės vertės kogeneracinių jėgainių, neturės įtakos šiems projektams. „Dabartinis Seimo sprendimas nedaro įtakos mūsų įgyvendinamiems projektams“, – tvirtinama BNS atsiųstame „Lietuvos energijos“ komentare.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.
Vyriausybė stabdyti statybų nesiruošia
Konservatorius Mykolas Majauskas ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime premjero Sauliaus Skvernelio klausė, kokie bus tolimesni Vyriausybės sudarytos darbo grupės, vertinančios šiuos projektus, veiksmai.
„Darbo grupė projektą yra pateikusi, bet nieko tai bendro neturi su priimtu įstatymu, vertinami kiti dalykai, pirmiausiai ekonominio pagrindimo. Nesiečiau to su įstatymu“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo premjeras.
