Sekmadienį, lygiai 10 val. pasigirdo lietuviškai giedama giesmė, kuri paskelbė apie didžiausių aukojamų mišių per paskutinius 25 metus pradžią. Į sceną įžengė būrys kunigų ir vyskupų, vienas iš paskutinių įėjo popiežius Pranciškus.
Popiežiaus lotyniškai aukojamose šv. Mišiose dalyvauja daugiau nei 90 000 žmonių, jas aukoja virš 800 kunigų ir lietuviškai gieda 260 choristų.
Nors Šventasis Tėvas mišias veda lotynų kalba, visi susirinkusieji ir stebintys tiesioginę transliaciją girdi ir lietuvišką vertimą.
Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebruoja vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivysk. Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir virš 800 kunigų iš tokių šalių kaip Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija, Vokietija, Islandija.
Svarbu altruizmas
Popiežius užsiminė apie skaudžią Lietuvos istoriją: SSRS represijas ir trėmimus: „Visa Lietuva tai gali paliudyti, kai nukrečia šiurpas vien tik ištarus žodį Sibiras, arba getai Vilniuje.“
Šv. Mišių metu Kauno Santakoje susirinkusiems žmonėms Šventasis Tėvas sakė homiliją: „Krikščionio gyvenimo kelias visuomet veda per kryžių, kuris tuo metu atrodo, kad niekuomet nesibaigs. Praėjusios kartos yra išgyvenusios okupacijos įkarštį, kančią tų, kurie buvo tremiami, netikrumą tų, kurie negrįžo, įskundimų ir išdavystės gėdą. <…> Kiek daug iš jūsų matėte svyruojantį tikėjimą dėl to, kad Dievas neatėjo apginti jūsų, <…> neįsikišo į jūsų istoriją“.
Šventasis Tėvas priminė, kad pakeliui į Jeruzalę Jėzus ne kartą apaštalams sakė, kad „mokinystė apima ir išbandymų, ir skausmo momentus“. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien „valdžios ir garbės troškimas yra labai paplitęs gyvenimo stilius tų, kurie nepajėgia išgyti iš savo praeities žaizdų ir galbūt todėl šiandien nenori įsipareigoti darbui“.
Popiežius Pranciškus paragino prašyti Jėzaus, kad „sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje“. Taip pat kvietė būti „išeinančia“ Bažnyčia ir nebijoti „išeiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos pakraščiuose.“
Per šv. Mišias giedamos ir tikintiesiems gerai žinomos, ir specialiai šioms Mišioms sukurtos giesmės. Jas atlieka jungtinis giesmininkų iš visos Lietuvos choras. Groja Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, o Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ lietuvių liaudies instrumentais palydi tautinį atspalvį turinčias giesmes.
Altoriaus scenoje stovi Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo originalas ir Popiežiaus pernai palaimintuoju paskelbto Teofiliaus Matulionio relikvijos. Šalia paveikslo marmurinėje vazoje „pamerkta“ Italijos meistrų pagaminta auksinė rožė. Ji yra atsidavimu Mergelei Marijai garsėjančio Popiežiaus pamaldumo dovana (votas) Lietuvos Globėjai – Trakų Dievo Motinai.
Pasibaigus šv. Mišioms Popiežius kalbės „Viešpaties Angelo“ maldą.
Po mišių vyks ir Šventoji Komunija: jai pasitelkta daugiau kaip 200 žmonių: kunigų, paruoštų pasauliečių, seminaristų.
Prieš šį istorinį įvykį minia susirinkusių tikinčiųjų išklausė instrukcijas, kaip reikia elgtis mišiose, pavyzdžiui, nemosuoti vėliavomis, ir po jų net trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir anglų.
Popiežiui Pranciškui ir jam patarnaujantiems diakonams skirtus liturginius rūbus audė ir siuvo Paštuvoje gyvenančios vienuolės basosios karmelitės. Jos taip pat sukūrė šioms šv. Mišioms skirtus kunigų liturginius rūbus.
