Laiku nesureagavus į šią „tiksinčią bombą“, būklė gali komplikuotis ir pasibaigti mirtimi

T. Rimkaus nuotr
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Sepsiu kasmet suserga apie 30 mln. žmonių, iš kurių 9 mln. miršta. Prarastų gyvybių skaičius galėtų būti gerokai mažesnis: pradėjus gydyti per pirmąją valandą nuo patekimo į ligoninę, pacientas turi didesnę nei 80 proc. tikimybę išgyventi.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai jau penktus metus iš eilės šviečiamosiomis akcijomis stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į šios komplikacijos grėsmę ir būdus jai suvaldyti.

Greita diagnozė – išsaugota gyvybė

„Pavojų gyvybei kelianti komplikacija gali prasidėti paprastai: odos žaizda, gripu, plaučių uždegimu, šlapimo organų infekcija ar kitomis iš pažiūros gyvybei nepavojingomis ligomis. Įprastai imuninė sistema apriboja infekcijos šaltinį ir naikina mikroorganizmus vietiškai: prasideda organizmo savigyna – uždegimas. Bet nusilpus imunitetui ir anksti neatpažinus infekcijos, mikroorganizmai gali patekti į kraują ir išplisti po visą organizmą. Sepsis vystosi, kai organizmo reakcija į infekciją pažeidžia paties organizmo audinius bei organus“, – pasakojo LSMU Medicinos fakulteto Intensyviosios terapijos klinikos profesorė Dalia Adukauskienė.

Sepsiu gali komplikuotis bet kuri bakterinė, virusinė, grybinė ar pirmuonių sukelta infekcija. Jis neturi specifinių, tik jam būdingų požymių. Pirmieji sepsio požymiai gali būti kūno temperatūros padidėjimas ar sumažėjimas, šaltkrėtis, silpnumas, dažnas pulsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis, pasunkėjęs ar dažnesis kvėpavimas, pakitusi elgsena (sumišimas, mieguistumas, nerišli kalba), sumažėjęs šlapinimasis.

Grėsmę didina silpna imuninė sistema

Pagrindinė sepsio vystymosi sąlyga – susilpnėjusi organizmo imuninė sistema, būdinga žmonėms, vyresniems nei 65 arba jaunesniems nei 1 metai, nėščiosioms, ligoniams po chirurginių operacijų, lėtinių ligų atvejais, sergant cukriniu diabetu, žmogaus imunodeficito viruso liga, pašalinus blužnį, po kraujo produktų perpylimo, taikant chemoterapiją, spindulinį gydymą, žalingai vartojant alkoholį, nuolat pervargstant, badaujant.

Jei sepsis diagnozuojamas ir pradedamas gydyti per pirmąją valandą nuo patekimo į ligoninę, pacientas turi didesnę nei 80 proc. tikimybę išgyventi, po 6 valandų – tik 30 proc., todėl ir ligoniui, ir medikui ypač svarbu kuo greičiau atpažinti sepsį.

Jei laiku nesikreipiama į gydytojus, jei liga nėra anksti atpažįstama ir skubiai bei intensyviai gydoma, sepsis kaip sunkiai valdoma būklė gali komplikuotis sepsiniu šoku, dauginiu organų pažeidimu bei mirtimi. Daugelis persirgusiųjų patiria ilgalaikes pasekmes – netenka pirštų ar galūnių, sutrinka atmintis, dėmesio koncentracija, fizinė bei protinė veikla.

Sepsis gydomas antibiotikais, bet dažnas bei neatsakingas antibiotikų vartojimas gali sukelti mikrobų atsparumą. Tad kovojant su sepsiu, didelė įtaka priskiriama žmonių sąmoningumo didinimui, skatinimui atsakingiau vartoti antibiotikus. Pasak prof. D. Adukauskienės, sepsio prevencija priklauso ne tiek nuo medicininės pagalbos, kiek nuo pačių visuomenės narių pasirinkimo. Sepsio grėsmei kelią užkerta stiprus imunitetas, sveika gyvensena, nesveikų įpročių kontrolė, grūdinimasis.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Orai nedžiugins: atslenka tikras lietuviškas ruduo

Ant Kleboniškio tilto susidūrus automobiliams, vairuotojas išvežtas į ligoninę

Prezidentė Kaune pagerbė tremtinių ir politinių kalinių atminimą

Bomba toliau tiksi: Kaune nusipirko bananų su baisiais priedais

Svarbaus transporto mazgo prie pat Kauno laukia rekonstrukcija

Atsigulę į palatą Kauno klinikinėje ligoninėje, pakraupo: ar čia išvis galima gydyti vaikus?

Sparčiai augančioje Kauno dalyje - įžūli vagystė

„Žalgirio“ mače su turkais - teisėjų klaida, galėjusi nulemti rungtynių baigtį

„Ford“ atstovų pratybos kauniečiams: ką daryti netikėtai pasikeitus vairavimo sąlygoms

Įspėja vairuotojus: link Jonavos formuojasi didelė spūstis