Ar Lietuvos teisėsaugos institucijos turi pakankamai patirties ir kompetencijų tirti sudėtingas, su informacinėmis technologijomis (IT) susijusias bylas? Tokį klausimą kelia verslo atstovai, matydami, kaip konservuojami tyrimai ir marinamos bylos, pasikliaujant ne faktais, o išgalvotais teiginiais.
Kaune įsikūrusios kompanijos „Enigma Software Group Lt“ vadovas Sergejus Nosokas šioje srityje turi karčios patirties: jo įmonė dar 2014-aisiais kreipėsi į teisėsaugą dėl buvusių darbuotojų įsilaužimų į įmonės vidines sistemas ir informacijos vagysčių, bet byla teismo vis dar nepasiekė.
„Buvę darbuotojai mūsų įmonės serveriuose paliko kenkėjišką programą, kuri jiems leido slapta prisijungti ir vogti komercinę paslaptį sudarančią informaciją bei iš to pelnytis. Byla išties sudėtinga, reikalaujanti specifinių IT žinių ir išmanymo.
Ir nors tyrėjai dirbo net dvejus metus, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nesurinkti visi įrodymai, tyrimui talkinę IT specialistai apklausti atmestinai – jiems nebuvo užduoti esminiai klausimai, kurie leistų patvirtinti ar paneigti kaltinamųjų duotus parodymus. Pastarųjų teiginiai bet kuriam IT išmanančiam žmogui mažų mažiausiai sukeltų įtarimų dėl jų pagrįstumo, nepaisant to, prokurorai jais patikėjo ir tyrimą nutraukė“, – sako S. Nosokas.
Prokurorų sprendimas buvo apskųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau jis skundą atmetė. Todėl kreiptasi į aukštesnę instanciją, šiuo metu įmonė laukia Kauno apygardos teismo sprendimo.
S. Nosokas teigia, kad tokie atvejai, kuomet bylos numarinamos jų net neperdavus teismui, daro neigiamą įtaką pasaulines IT milžines siekiančio privilioti Kauno įvaizdžiui. Juk tik teismas gali įvertinti visus įrodymus ir nuspręsti, ar įtariamieji padarė nusikaltimą.
„Bandau įsivaizduoti, ką pagalvotų tarptautinės IT kompanijos vadovai, jei sužinotų, kad net įmonės viduje išsiaiškinus nusikalstamą veiklą ir tyrėjams lyg ant lėkštutės pateikus faktus, viskas baigiasi nutrauktu tyrimu, o įsilaužėliai lieka nenubausti ir toliau pelnosi iš veiklos, kurią pradėjo naudodami nusikalstamus metodus. Dėl to kenčia teisėtą veiklą vykdančios, mokesčius ir atlyginimus mokančios IT kompanijos, kurios dėl negautų pajamų negali plėsti veiklos ir kelti atlyginimų“, – pabrėžia S. Nosokas.
„Enigma Software Group Lt“ yra tarptautinės kibernetinio saugumo kompanijos „Enigma Software Group“ padalinys su pagrindine būstine Airijoje. Šioje šalyje taip pat yra įsikūrę tokių IT milžinų, kaip „Apple“, „Google“, „Facebook“, „Microsoft“ ir kitų, Europos padaliniai. Todėl nieko nuostabaus, kad Airijos teisėsauga skiria itin daug pastangų tiriant IT nusikaltimus ir tokias bylas laiko prioritetinėmis.
Žinodami, kad net turėdamos įrodymus įmonės negali būti tikros, jog jų teisės bus tinkamai ginamos nuo kibernetinių nusikaltėlių, jų vadovai skeptiškiau vertins plėtros galimybes Kaune.
Verslo asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pastebi, kad neobjektyvūs ir neišsamūs IT nusikaltimų tyrimai gali neigiamai paveikti ne tik regiono, bet ir visos šalies ekonomiką bei įvaizdį pasaulyje.
„Apie tai būtina kalbėti ir šią problemą reikia spręsti – reikia ugdyti teisėsaugos pareigūnų kompetencijas, skirti tam daugiau išteklių. Ateitis priklauso technologijoms ir kuo toliau, tuo tokių bylų bus tik daugiau. Todėl negalime sau leisti, kad tokie atvejai kartotųsi ir būtų daroma žala šalies įvaizdžiui investuotojų akyse“, – sako R. Skyrienė.
Pasaulyje yra plačiai nuskambėjusi ne viena byla, kurioje kompanijos apkaltino savo buvusius darbuotojus palikus kenkėjiškas programas ar įsilaužus į jų vidines sistemas. Dėl tokių nusikaltimų nukenčia ne tik IT bendrovės, bet ir prekybos, gamybos bei kitų sričių verslai.
Kibernetinių atakų žala įmonėms priklauso nuo jų dydžio: smulkių ir vidutinių verslų patiriami nuostoliai dėl vienos atakos vidutiniškai siekia 100 tūkst. eurų, stambių – daugiau nei milijoną eurų. Tiesa, tai tik vidurkiai. Antai mažmeninės prekybos milžinei „Target“ 41 milijono jos klientų kreditinių kortelių duomenų nutekėjimas kainavo virš 200 mln. dolerių (172 mln. Eur).
Šiuo metu kibernetinių nusikaltimų žala pasaulyje siekia 0,8 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto, arba apie 516 mlrd. eurų per metus. Prognozuojama, kad jau 2021-aisiais šis skaičius išaugs dešimteriopai, iki daugiau nei 5 trilijonų eurų per metus.
