Seimas linkęs sutikti, kad Vyriausybė pakeistų sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti atliekas deginančių kogeneracinių elektrinių projektų, atsižvelgdama į gyventojų interesus ir jų sveikatą. Seime skinasi kelią draudimas tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.
Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė tokioms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, o dėl jų priėmimo spręs vėliau. Jei Seimas jas priimtų, pataisos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.
Pasak vieno pataisų autoriaus, konservatoriaus Algio Strelčiūno, pakeitimai leistų Vyriausybei „įvertinti pradėtus objektus“ – „Lietuvos energijos“ vystomas Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines. Kaune tokia jėgainė statoma kartu su Suomijos „Fortum“.
„Ar reikia dviejų (elektrinių – BNS), ar ne. Vyriausybė turi apsispręsti dėl jų, ar stabdyti, ar ne. Dabar suteiksime tą teisę Vyriausybei. Mes neliepiam jų uždaryti, tik įvertinti pajėgumus, ar pavyzdžiui, užteks degintinų atliekų“, – BNS teigė jis.
Parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės teigimu, labiausiai atliekų deginimo jėgainių statybomis nepatenkinti šalia jų gyvenantys žmonės.
„Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės rajonų gyventojų parašų yra surinkta 12 tūkst., o viso Vilniaus mastu mes turėtume dešimt kartų daugiau. Taip pat kauniečiai, mano žiniomis, yra surinkę 10 tūkst. parašų, pasisakančių prieš atliekų deginimo jėgaines, kad jos būtų toliau nuo gyvenamųjų pastatų statomos“, – Seime per svarstymą tvirtino V. Vingrienė.
„Tai verčia mus aiškiai suprasti, kad praėjusių Vyriausybių sprendimai investuoti į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus buvo neapgalvotas žingsnis“, – pridūrė ji.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas priekaištavo, kad Lietuvoje būtų sunku rasti laisvą plotą naujoms statyboms, nutolusį 20 kilometrų nuo gyvenvietės. „Tokios vietos Lietuvoje nėra, nebent Klaipėdos jūrinėje dalyje“, – sakė S. Gentvilas.
Atliekų tvarkymo įstatymas dabar numato, kad po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik Vyriausybės pripažintuose valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo įrenginiuose.
Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines stato šilumos gamintojos „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įgyvendinamam projektui itin aktyviai priešinasi Ramučių bendruomenė. Dėl mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo gamyklos skleidžiamų kvapų kenčiantys gyventojai baiminasi, kad nauja jėgainė gali dar labiau užteršti orą.
