Antradienį surengta ekskursija po Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) padalinį, įsikūrusį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (K. Donelaičio g. 8). Šis pastatas laikomas vienu įspūdingiausių tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių.
Šiuo metu vienoje dalyje pastato įsikūrusi viešoji biblioteka, o kitoje veikia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Ekskursijoje dalyvavo Kauno regiono plėtros tarybos nariai, po bibliotekai priklausančią pastato dalį vedžiojo istorikas Alvydas Surblys.
Verslininkai pastatė iš savų lėšų
Funkcinio modernizmo stiliaus pastato architektu tapo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, pastatas išdygo per metus: 1937 m. rugpjūčio 18 d. buvo iškilmingai pašventintas Rūmų kertinis akmuo, o 1938 m. liepos 13 d. jau gautas leidimas įsikurti naujose patalpose. Tačiau, rūmų atidarymo iškilmės įvyko kiek vėliau: 1939 m. vasario 12 d. pusrūsyje iškilmingai atidarytas reprezentacinis alaus baras, o baigus visus vidaus įrengimo ir rūmų puošybos darbus, vasario 18 d. atidaryti patys Rūmai.
Modernios architektūros Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra vienas iš pastatų, pretenduojančių būti įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
„Verslininkai jį pastatė iš savų lėšų, o rūmai su įrengimu ir kultūros paveldo vertybėmis atsiėjo 879 tūkst. 452 lt.“, – sakė Rūmų atstovė Audronė Jankuvienė.
„Mūsų viešame ekonominiame gyvenime tai buvo retos ir didelės iškilmės“, – apie atidarymo iškilmes rašyta to meto spaudoje. Į atidarymą atvyko Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Vladas Mironas, ministrai, Seimo pirmininkas Konstantinas Šakenis, „Lietuvos banko“ valdytojas Juozas Tūbelis, kariuomenės vadas Stasys Raštikis, svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vilniaus, Karaliaučiaus ir kiti garbūs svečiai.
Įsikūrė biblioteka
1940 m. birželį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai buvo likviduoti. Pastate iki 1941 m. spalio veikė vokiečių generalinis komisariatas, pastate gyveno vokiečių generalinis komisaras dr. Adrianas Teodoras Rentelnas. 1944 m. gruodį pastate įsikūrė centrinė valstybinė biblioteka (dab. M. Mažvydo biblioteka Vilniuje). 1950 m. rūmuose šalia centrinės bibliotekos sritinės bibliotekos teisėmis įsikūrė ir dab. Kauno apskr. viešoji biblioteka (KAVB). Pasak istoriko A. Surblio, kurį laiką dvi bibliotekos veikė po vienu stogu, kol M. Mažvydo respublikinė biblioteka pasistatė patalpas Vilniuje ir ten persikėlė.
KAVB čia veikia iki šių dienų.
Išliko freskos, skulptūros, vitražai, liftas
Iš K. Donelaičio gatvės pusės matyti, kad ant šoninių fasadų išliko skulptoriaus Broniaus Pundziaus bareljefai „Prekyba“ ir „Pramonė“.
Prie įėjimo pasitinka stambus granito riedulys, anot architekto V. Landsbergio-Žemkalnio, tai buvęs taškas sakinio gale, kurio jam trūko suprojektavus pastatą. Seniau į pastatą įeidinėta pro „Sanitas“ tipo metalines, dažytas bei lakuotas duris. „Jos buvo užsakytos „Gustav Birch-Lindorens“ architektų biure Stokholme, dar išlikę firmos ženklai, liudijantys apie durų pagaminimo kilmę. Durys saugomos, o dabar lankytojai įeina pro kitas – medines duris“, – informavo Rūmų atstovė A. Jankuvienė.
Rūmuose vos įėjus, užlipus laiptais ir pravėrus pirmo aukšto duris, ant postamentų seniau stovėjo Rūmams specialiai sukurtos vazos: Liudviko Strolio „Flora“ ir B. Pundžiaus „Pramonė“.
Pirmame aukšte matyti tapytojo Petro Kalpoko freskos. 1938 m. jis nutapė 5 freskas: „Darbas“, „Sielininkai“, „Kanklininkas“ ir diptiką „Žemės ūkis“ (dar vadintas „Mergaitė su pintine vaisių“) ir „Amatai“ (vadintas „Kalvystė“). Freskos vokiečių okupacijos metais buvo uždažytos, likusieji dažų sluoksniai – iš sovietinių metų. Diptikas turėjo net 11 sluoksnių dažų.
Šiuo metu atkurta viena freska, pasitinkanti lankytojus prie įėjimo – „Darbas“. Kitų freskų vietose kabo plakatai, vaizduojantys seniau ten buvusias freskas.
Antrame aukšte išliko liftas, tiesa, jau nebeveikiantis. Lifto įrengimai atvežti iš „Schindler” firmos Šveicarijoje. Lifto projektinę dokumentaciją parengė ir kabiną gamino AB „Neris“, liftą įrengė inžinierius A. Gruodys su firma „Siemens – Holske“.
Keliaudami iš pirmo į antrą ir iš antro į trečią aukštus išvysite, kad išlikę Stasio Ušinskio vitražai „Lietuvaitė“ (dar vadinta „Klaipėda”, 1937 m.) ir „Statybininkas“ (1938 m.). Pirmasis vitražas simbolizuoja prekybą, o antrasis – pramonę.
Istorikas A. Surblys pažymėjo, kad išliko tautinio stiliaus laiptus įrėminantys pjaustiniai-pertvaros. „Lipdami plačiais laiptais, vedančiais nuo pagrindinio įėjimo, galime grožėtis ne tik gerai išsilaikiusiais Stasio Ušinsko vitražais, bet ir laiptus įrėminančiais medžio pjaustiniais, derančiais su tos pačios stilistikos laiptų turėklais. Šiuos puošybos elementus atliko Jono Vainausko baldų dirbtuvė. Būtent šioje dirbtuvėje buvo pagaminti ir paties V. Landsbergio-Žemkalnio projektuoti tautinio stiliaus baldai, kurių dalis puošia rūmus iki šiol“, – sakė istorikas A. Surblys.
KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus skaitykloje išlikusi autentiška detalė iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos – seifas dokumentams, pagamintas plačiųjų geležinkelių centrinėse dirbtuvėse Kaune. Šalia seniau buvo kambarys sekretoriui, už jo kabineto – Rūmų pirmininko kabinetas, o už šio – Rūmų pirmininko tarnybinis butas. Atitinkamai trečiame aukšte buvo įrengtas Rūmų reikalų vedėjo butas.
Rūmų pirmininko kėdę išvysite tarp antro ir trečio aukštų. Išlikę ir rūmų pirmininko bute stovėjusi spinta bei inkrustuotas staliukas, alaus bare rūsyje stovėję stalai, panašios puošybos parodų stendai, taip pat puošnus Bohemijos krištolo sietynas Rūmų posėdžių salėje trečiame aukšte ir sietynas buvusiame rūmų pirmininko kabinete. Salėje regėsite puošnias medines kesono lubas. Parketas irgi autentiškas.
A. Surblys akcentavo, kad trečio aukšto salė pasižymi puikia akustika, tad joje vykdavo įvairūs miesto renginiai, pašarvota poetė Salomėja Neris. „Salėje yra viena geriausių akustikų Kauno mieste“, – pabrėžė A. Surblys.
Trečio aukšto salėje įrengta Senųjų spaudinių ekspozicija, ten išvysite tris inkunabulus (ankstyviausio spaudos laikotarpio knygos, t.y., nuo XV a. vid.), jų Lietuvoje išlikę 483. Ekspozicijoje demonstruojamos LDK valstybės, bažnyčios bei kultūros veikėjų bibliotekų knygos.
Nerimauja dėl pastato būklės
Renginio organizatoriai atkreipė dėmesį į prastą pastato vidaus būklę. „Pastatas statytas iš Rūmų lėšų, tačiau organizacijai negrąžinamas. Rūmai ne kartą įvairiais lygmenimis kėlė šį klausimą, tačiau jis tebėra įstrigęs. Biblioteka neturi lėšų investicijoms, Rūmai negali investuoti, nes pastatas nepriklauso. Perspektyva visiškai neaiški. Gavus ES lėšų ir rekonstravus bibliotekos pastatą Radastų g., istorinėje vietoje įsikūrę skyriai, kaip planuojama, persikels į Radastų g. Tada visu aštrumu ir iškils klausimas: ar Kaune turėsime dar vieną pastatą-vaiduoklį? Per tą laiką jo būklė, tikėtina, dar pablogės”, – svarstė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovė Audronė Jankuvienė.
Renginyje dalyvavęs Eduardas Jasas irgi nerimavo dėl pastato būklės: „Čia nėra bibliotekai pritaikytas pastatas. Buvau vienas iš iniciatorių, kad Rūmus reikia atsiimti. Būtume juos sutvarkę, restauravę, tačiau negalime, kreipėmės į Kultūros ministeriją, kitas institucijas, bet problemos sprendimas nepasistūmėjo. Atsiėmus pastatą, čia galima visas verslo bendruomenes sukelti ar pan.“, – sakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas E. Jasas.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
