Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo naujos detalės, susijusios su penktadienį pradėta byla ir pareikštais įtarimais saugos pagalvių klastotėmis, restauruotomis saugos pagalvėmis ir kitais automobiliniais saugos įtaisais prekiavusiai Šakių įmonei. Šaltiniai patvirtino, kad byla iškelta ir minėtais nusižengimais įtariama didžiausia tokio tipo bendrove Lietuvoje save vadinančiai „Airbag Lt“, veiklą vykdžiusiai daugiau nei dvidešimtmetį.
Primename, kad penktadienį Kauno apygardos prokuratūra surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė, kad nustatė įmonę, kuri remontavo ir pardavinėjo saugos pagalves, naudojo svetimus prekės ženklus, galimai apgaulingai tvarkė apskaitą.
Kauno teisėsaugos pareigūnai, turėdami duomenų apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, dar rugpjūčio pabaigoje patikrino minėtai įmonei priklausantį mikroautobusą. Šia transporto priemone atvykę į Kauno miestą įmonės darbuotojai priimdavo užsakymus automobilių saugos pagalvių remontui.
Vykdant patikrinimą nustatyta, kad mikroautobuse įrengtas elektroninis kasos aparatas, tačiau darbo metu jis nebuvo įjungtas. Taip pat pareigūnai nustatė, kad klientams atidavus remontuoti transporto priemonių detales, jiems nebuvo išduodami jokie dokumentai, o sumokėjus už remontą nebuvo gaunamas pinigų priėmimą patvirtinantis dokumentas.
Kratų metų mikroautobuse buvo rasta neapskaitytų pinigų – 4500 eurų. Po kratų įmonės patalpose, pareigūnai rado dar 70 tūkst. eurų, kurie nebuvo apskaityti. Rasta ir įvairių markių bei automobilių modelių saugos pagalvių, jų dalių. Pirminiais duomenimis nustatyta, kad dalis minėtų detalių pagaminta Kinijoje. Įtariama, kad tokios detalės Lietuvoje buvo pažymimos automobilių gamintojų logotipais, lipdukais bei parduodamos ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse.
Tai, kad minėtas mikroautobusas, kurį ir patikrino pareigūnai, buvo dažnas svečias Kauno automobilių turgaus prieigose, DELFI sakė ir Valentinas Naujanis, turgų valdančios įmonės „Varanas“ vadovas.
„Kaip man sakė žmonės, kiekvieną antradienį jie atvažiuodavo iki degalinės, kuri yra keli kilometrai nuo turgaus, ir prekiaudavo. Jei pačiame turguje būtų vykusi tokia prekyba, būtume žinoję“, – sakė V. Naujanis.
Komentarą pažadėjo, bet apsigalvojo
Oficialioje apie įmonę pateikiamoje informacijoje skelbiama, kad „Airbag LT“ vadovas – Mindaugas Tumaitis. Deja, pamėginus susisiekti su „Airbag LT“ vadovu nurodytu telefonu, atsiliepęs įmonės darbuotojas patikino, kad perduos žurnalistų klausimus įmonės vadovui ir šis perskambins pats.
Po kurio laiko perskambinęs įmonės atstovas pasakė, kad oficialaus komentaro apie esamą situaciją galima tikėtis pirmadienį. Susisiekus su įmone pirmadienį tinklalapyje nurodytu telefonu, tas pats įmonės atstovas paaiškino, kad vadovas išvykęs ir jokio komentaro neduos.
Dirba 100 žmonių
Teigiama, kad „Airbag LT“ veiklą vykdo nuo 1995 m. Šiandien joje dirba 105 darbuotojai, o vidutinis mokamas atlyginimas – 548,65 eurai. Bendrovė skelbiamasi turinti 2500 kv. metrų gamybinių patalpų plotą ir teigia teikianti šias paslaugas: remontuojanti salono prietaisų paneles, saugos pagalves, saugos diržus, durelių apdailas, taip pat ir SSR modulių elektroniką.
Oficialiame tinklalapyje vardijamos įmonės, su kuriomis esą bendrovė dirba ilgus metus. Tiesa, visos išvardytos įmonės verčiasi pardavinėdamos odą, medžiagas apdailos detalėms, siuvimo mašinas ir kitką, tačiau nė viena netiekia saugos pagalvių ar joms skirtų dalių.
Taip pat bendrovė skelbėsi, kad atlieka elektrinių automobilių sistemų diagnostiką ir remontą. Kitaip tariant, perprogramuoja saugos pagalvių modulius, sutvarko su saugos pagalvėmis susijusias elektronines sistemas bei ištrina patirtų avarijų duomenis iš automobilio borto kompiuterio.
Dešimtys parduodamų ženklų
Pareigūnų filmuotoje medžiagoje matyti gausybė automobilių dalių: centrinės konsolės, priekinės „panelės“, sėdynės su išmontuotais davikliais ir saugos pagalvėmis, vairai. Matosi netgi darbo stalas, ant kurio – automobilio vairas su išimta pagalve bei įrankiai, paruošti tai pagalvei sudėti į vidų. Greta – centrinė konsolė, į kurią netrukus bus sumontuota reikalinga detalė.
Įmonės interneto tinklalapyje skelbiama, kad parduodama bent 38 skirtingų gamintojų saugos pagalvės. Tiesa, nė viena iš jų nėra nauja. Prie kiekvienos prirašyta, kad saugos pagalvė yra dėvėta. Seniausi parduodami gaminiai siekia 2000-uosius. Čia galima įsigyti „Audi“, „Citroen“ arba „Mercedes-Benz“ saugos pagalves, montuojamas į vairą. Patys naujausi – 2016-ųjų „Audi“, „Peugeot“, „Fiat“, „Opel“ vairo saugos elementai.
Jeigu reikia, įmonė gali parduoti ir visą komplektą. Tai yra, ne tik vairo saugos pagalvę, bet ir centrinę automobilio konsolę su keleivio priekine saugos pagalve.
Kratas atlikę pareigūnai akcentavo, kad netrūksta visiškai naujų, ne dėvėtų, saugos elementų. Dalis jų, anot tyrėjų, pagaminta Kinijoje. Filmuotoje medžiagoje taip pat matyti lentynos, kuriose tvarkingai išrikiuotos įvairiems modeliams skirtos detalės, taip pat – dėžės, pilnos į vairą apynaujiems automobiliams montuojamų saugos pagalvių, išdėliotų ne tik pagal modelius, bet ir spalvas.
Nėra reglamento
Visgi pareigūnai minėtai įmonei bylą iškėlė dėl galimai apgaulingai vykdytos apskaitos, taip pat – dėl svetimų prekės ženklų naudojimo neturint tam leidimo, o ne dėl naudotų saugos pagalvių elementų pardavinėjimo, jų remonto, avarijų duomenų trynimo ir panašios veiklos.
Kaip pastebėjo Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Vitoldas Milius, Lietuvoje nėra teisinio reglamento, nurodančio, kad norint grąžinti automobilį į eismą po patirtos avarijos, kai jam panaikinama techninė apžiūra, reikia įrodyti, kad sumontuotos naujos tinkamos ir tinkamai veiksiančios saugos pagalvės. Tokio reglamento trūkumas ir lemia panašių įmonių atsiradimą.
„Jeigu niekas nėra pasakęs, kas galima, o kas ne, natūralu, kad atsiranda tokių verslų. Reglamentas dar tik planuojamas ir, pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija yra numačiusi, kad gali būti, jog po avarijos atstatant automobilį ir išleidžiant į atgal į eismą, reikės įrodyti, kad saugos pagalvės buvo bent jau pirktos. Aišku, tai bus vienintelis įrodymas, nes ir tokiu atveju niekas nenueis ir nepraardys automobilio apdailų, kad pasižiūrėtų, ar yra viskas, kas priklauso“, – sakė V. Milius, pridūręs, kad toks reglamentas yra Estijoje, kur atstatant automobilį privalu įrodyti, kad jam buvo pirktos saugos pagalvės.
Pašnekovas neneigė, jog visiškai įmanoma, kad tokios saugos pagalvės bus puikiai veikiančios ir niekuo nesiskirs nuo gamyklinių, tačiau to įrodyti negali niekas. Įtartinai atrodo ir tai, kad įmonė įtariama vykdžiusi apgaulingą apskaitą. Tokiu atveju, anot V. Miliaus, net negali reikalauti, kad kažkas, ką įmonė pardavė, išties veiktų.
Važinėja ne tik Lietuvoje
Anot V. Miliaus, tai, kad į teisėsaugos akiratį patekusi bendrovė Lietuvoje veiklą vykdė nuo 1995 m., reiškia, kad Lietuvos keliuose yra daugybė automobilių, kuriuose esančios saugos pagalvės atkeliavusios būtent iš šios bendrovės.
„Ir ne tik Lietuvoje. Nemaža dalis automobilių išvažiuoja iš Lietuvos, todėl tokių automobilių gali būti Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kirgizijoje, Kazachstane. Be to, yra ir toks verslas, kai Vokietijoje daužti automobiliai atvežami remontuoti į Lietuvą ir vėliau grįžta atgal į eismą savoje šalyje. Todėl visiškai tikėtina, kad ir Vokietijoje važinėjančiuose automobiliuose yra iš Šakių kilusios saugos pagalvės“, – neslėpė pašnekovas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
