Nusitaikė pažaboti prekybos centrus: nutekėjo slaptas planas

delfi.lt 2018/09/06 09:24

DELFI pavyko gauti po paslapties šydu rengiamą Vyriausybės priemonių planą, kuriame numatomi veiksmai kovoje su prekybos tinklų įsigalėjimu, o galutinis tikslas – smulkaus verslo skatinimas. Neoficialiai kalbama, kad tai premjero Sauliaus Skvernelio deklaruotos „kovos su kainomis“ veiksmų dalis, o galutinis tikslas – smulkaus verslo skatinimas.

Valdžios atstovai šio plano plačiau nekomentuoja. Kol kas priemonės nėra oficialios ir bus dar svarstomos Vyriausybėje, Seime bei atsakingose institucijose.

Tačiau esamus pasiūlymus galima suskirstyti į kelias grupes:

Pirma. Didėsiantis valstybės dalyvavimas prekyboje ir ėjimas į pelningiausias prekybos sritis – kalbama apie valstybinį alkoholio prekybos monopolį, valstybines vaistines gydymo įstaigose, rinkliavų valstybei priklausančiuose turguose naikinimą mainais už mažesnes kainas.

Antra. Spaudimas prekybos tinklams per kontroliuojančias institucijas ir mokestinę sistemą. Tai reikalavimas vesti dvigubą apskaitą, kurioje būtų galima tiksliai įvertinti prekybininkų uždarbį, baudos už pernelyg didelę koncentraciją, valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui. Pavyzdžiui, galimybė žmonėms perkantiems mažose parduotuvėse už pirkinius susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Trečia. Prekybos tinklų pelningumo mažinimas. Tai reglamentuotos sutartys tarp tiekėjų ir prekybininkų. Kalbant paprasčiau – atskirti įvairias rinkodarines ir panašias paslaugas, kurias teikia prekybininkai bei kurios sudaro pakankamai didelę jų pajamų dalį. Taip pat, apriboti tinklų darbo laiką.

Siūlomos priemonės

1. Reglamentuoti standartines, (bazines) sutarčių tarp tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, apimančias subalansuotas teises ir pareigas abiejų pusių atžvilgių, sąžiningą standartizuotą ginčų sprendimą.

2. Paskirti (įkurti) institucinį vienetą, atsakingą už šių sutarčių (punkte 1) sąlygų laikymosi priežiūrą, ginčų sprendimui, įgalinti instituciją skirti baudas už sąlygų pažeidimus.

3. Sukurti platformą, kurioje būtų skelbiama informacija apie tai, kokiomis kainomis parduoda ūkininkai produktus į verslo grandinę ir, iš kitos pusės, kokia produktų kaina skirtinguose prekybos tinkluose.

4. Teikti finansinę, ekspertinę, kitą techninę pagalbą, įtraukiant savivaldybes, siekiant skatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis suteikiant didesnes derybines galias derantis su prekybininkais.

5. Nuolatos rengti ir skelbti maisto produktų kainų svyravimų analizę (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas).

6. Sukurti mokestinę paskatą – galimybę gyventojams deklaruojant pajamas ir teikiant GPM deklaraciją, susigrąžinti dalį išlaidų, patirtų perkant maisto produktus ne prekybos tinkluose: t. y. mažose šeimos valdomose krautuvėlėse, taip pat turguje. Priemonė orientuota į smulkaus verslo skatinimą ir šešėlio mažinimą.

7. Tobulinti viešųjų pirkimų teisinę bazę, numatant pareigą vertinti pirkimuose, jei perkama iš smulkios ar vidutinės įmonės (subjekto).

8. Iš esmės mažinti administracinę naštą ir rizikas smulkiam ir vidutiniam verslui, dirbančiam prekybos maisto produktų pardavimo rinkoje.

9. Peržiūrėti Konkurencijos tarybos įgaliojimus ir šiuo metu veikiantį priežiūros modelį, įvertinant kontrolės institucijų funkcijas, efektyvumą, rezultatus.

10. Lokalizuotų koncentracijos žemėlapių sukūrimas ir šiuo metu esamų koncentracijos procentų, įtvirtintų teisės dokumentais, adekvatumo priežiūra.

11. Numatyti skatinamąsias priemones pritraukiant naujus rinkos dalyvius į maisto mažmeninės rinkos segmentą. Aktyvių veiksmų dėl užsienio investuotojų imtis per „Invest Lithuania“.

12. Reglamentuoti – atskirti – susiformavusias prekybos tinklų funkcijas:

nustatant, kad dideli prekybos tinklai atlieka tradicinį vaidmenį, tokį kaip turgavietės ir „shopping malls“ (t. y. Suteikia bazinę paslaugą – parduoti produkciją lentynoje).

nustatyti, kad papildomų intensyvių marketingo paslaugų teikimas, pirkėjų pritraukimas ir kitos prekybos tinklo paslaugos teikiamos pagal atskirus agentavimo susitarimus.

13. Šių (punkte Nr. 12 aukščiau) agentavimo paslaugų teikimas galėtų būti atliekamas tik atskiro juridinio asmens (ne lentynos paslaugos teikėjo, taip išvengiant interesų konflikto)

14. Reglamentuoti, kaip didieji prekybos tinklai veda atskiras apskaitas: viena savo firminių produktų pardavimui, kita – tiekėjų produktų pardavimui.

15. Prekybos tinklų darbo laiko ribojimas savaitgaliais ir švenčių dienomis.

16. Įvertinti, kokią rinkos dalį bendrai užima prekybos tinklai ne tik šalies, bet ir regiono, miesto, smulkesnio teritorinio vieneto mastu ir kokia jų apyvarta lyginant su smulkiais ir vidutiniais verslininkais. Nustatyti leistinas ribas.

17. Numatyti poveikio priemones už perteklinę koncentraciją – nuo papildomų mokesčių iki tolimesnės plėtros ribojimo ar įpareigojimo mažinti prekybos plotus.

18. Įvertinti Konkurencijos tarybos efektyvumą ir turimas priemones. Įvertinti, kokia rinkos situacija bendrai, ar nėra oligopolijos, vieno dominuojančio rinkos dalyvio,. Prie kurio kiti derina savo kainas. Sukurti prielaidas Konkurencijos tarybai gauti daugiau informacijos iš rinkos dalyvių.

19. Sukurti prielaidas Konkurencijos tarybai gauti daugiau informacijos iš rinkos dalyvių.

20. Tikslinti LR Konkurencijos įstatyme įtvirtintą konkurenciją ribojančio susitarimo sąvoką.

21. Pavesti Konkurencijos tarybai įvertinti prekybos tinklų su tiekėjais sudaromas sutartis ir jų priedus, sąlygas, baudų dydžius, sutarčių nutraukimo sąlygas, rizikos pasidalinimą tarp prekės tiekėjo ir prekybos tinklo. Tikslinti LR Konkurencijos įstatyme įtvirtintą konkurenciją ribojančio susitarimo sąvoką.

22. Pavesti Konkurencijos tarybai nustatyti, kokia reali situacija prekybos plotų nuomos rinkoje. Ar nėra taikomos skirtingos sąlygos ir ribojimai naujai į rinką ateinantiems žaidėjams? Kokia didžiausių rinkos dalyvių įtaka?

23. Peržiūrėti visų kontrolės ir vartotojų teises ginančių institucijų taikomas sankcijas. Jei sankcijos akivaizdžiai neatitinka pažeidimo dydžio, jas didinti. Peržiūrėti jų skyrimo mechanizmą, institucijų nurodymų privalomumą.

24. Didinti Valstybės dalyvavimą probleminėse srityse. Šiuo metu Seime svarstomos valstybės valdomų vaistinių įkūrimas valstybinėse gydymo įstaigose.

25. Valstybinis alkoholio prekybos monopolis.

26. Valstybės valdomos turgavietės ir kiti prekybos plotai, už kuriuos nebūtų renkamos rinkliavos, tačiau siekiama mažesnių kainų.

27. Įpareigoti prekybininkus aiškiau nurodyti svorio vieneto (kilogramo) ar tūrio vieneto (litro), o ne tik prekės vieneto kainą. Įvertinti, kodėl šiuo metu tinkamai neužtikrinamas toks jau galiojančių teisės aktų reikalavimas.

28. Griežtinti atsakomybę už prekybos tinklų vadybininkų sukčiavimą, korupcines veikas, šešėlinius susitarimus ir piktnaudžiavimus. Aktyviau įsitraukti į tokių nusikaltimų ar nusižengimų tyrimą, teikti pagalbą prekybos tinklams, užtikrinti apie tokias veikas pranešusių asmenų ir jų interesų apsaugą.

29. Teikti paramą žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojams, siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių veiklą.

30. Papildyti LR Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą.

Premjeras neskuba

„Nenoriu komentuoti jokių tarpinių siūlymų. Vyksta intensyvus darbas, vertiname visas galimas priemones, o jų sąrašas plečiasi nuolat. Galutinius siūlymus ir rinkos dalyviams, ir visuomenei pateiksime artimiausiomis savaitėmis. Tai bus kompleksiniai sprendimai, o ne pavienės priemonės. Tada ir bus galima detaliau kalbėti apie jų efektyvumą“, – paprašytas pakomentuoti šį planą DELFI sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Plane rašoma, kad esminis sprendžiamas klausimas: pasiekti, kad Vyriausybės sprendimais didinamos gyventojų pajamos (mokesčių mažinimas, vaiko pinigai, pensijų didinimas) lemtų realiai didesnę gyventojų perkamąją galia ir nepagrįstai „nenusėstų“ verslo grandinėse.

Prekybininkai: tai ves į kainų didėjimą, ne mažėjimą

„Sutinku su Vyriausybe, kad valdžia turi įrankius ir instrumentus, kuriais gali paveikti prekių ir paslaugų kainas. Jie gali tiek sustabdyti kainų didėjimą, tiek paskatinti infliaciją. Pirmiausia, tai administracinės priemonės, kurios didina naštą verslui. Bendrovėms jos kainuoja ir sąnaudos perkeliamos pirkėjams ant pečių“, – sako Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius, tačiau jis pažymi, kad šis planas nėra sąnaudų mažinimo planas.

Anot jo, tai konkurencinės aplinkos iškraipymas ir konkurencijos ribojimas, o tai veda tik į viena – kainų didėjimą. Pavyzdžiui, darbo laiko ribojimas, papildomos apskaitos vedimas, kainuoja. Tikėtina, kad tai tiesiog bus įskaičiuota į kainą ir vartotojai tai pajus. „Kalbant apie darbo laiko ribojimą, jei jis bus taikomas ne visiems, o tik daliai prekybininkų, tai mažins įmonių apyvartą ir vėlgi vers didinti kainas“, – skaičiuoja L. Vilimas.

Prekybininkų atstovas prognozuoja, kad nors kalbama apie užsienio investuotojų pritraukimą į prekybos sektorių, tačiau jei tenykščiai tinklai pamatys tokius ribojimus – kojos čia nekels.

„Dalis mūsų didžiųjų tinklų priklauso užsienio investuotojams, jei juos pradės spausti, klausimas ką galvos jų akcininkai apie Lietuvą. Investicijos gali mažėti, plėtra lėtėti“, – svarsto L. Vilimas ir sako, jog nesuvokia, kaip valdžios atstovai kalba apie ūkininkų ir gamintojų skatinimą ir tuo pačiu mėgina apriboti didžiausius jų partnerius – didžiausius prekybos tinklus. Net jei didieji dalį rinkos dalies turės atiduoti mažiesiems, kainos ten bus kur kas didesnės nei tinkluose.

Planą vertina skeptiškai

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis būsimo plano sėkmę vertina skeptiškai. „Kalbant apie valstybės monopolį, nežinau valstybinio verslo, kuris būtų efektyvesnis už privatų. Tą patį matau Baltarusijoje, kur valstybinis sektorius traukiasi. Taip pat buvo ir Lietuvoje, kur po sovietmečio valstybinis sektorius taip pat žlugo, nes konkuruoti su privačiu neįmanoma. Jei kalbėsime apie alkoholio monopolį, tai jei visuomenė nori mokėti brangiau, galime jį sukurti. Prekės ten bus brangesnės nei pas mus“, – teigia verslininkas.

Tačiau „Norfos“ vadovas sutinka, kad rinkos dalį reikia riboti. Toks ribojimas įstatymuose numatytas ir šiandien, tačiau realiai jis neveikia. Tiesiog reikia pradėti laikytis įstatymų, o ne įvedinėti naujus.

Kalbant apie rinkodaros mokesčių atskyrimą ir kitas panašias priemones, D. Dundulis tai vadina smūgiu patiems didžiausiems tinklams ir perdirbėjams. „Šie mokesčiai nėra paslaptis. Įmonės juos taiko ne dėl kainų didinimo, bet dėl komercinės paslapties išsaugojimo – vengiama, kad į prekių važtaraščius, kuriuos gali matyti labai daug žmonių, būtų įrašyta tikroji pirkimo kaina. Nes tai prekybininkams būtų priežastis reikalauti tokios pat, kaip gauna konkurentai. Perdirbėjui tiesiog teks suvienodinti kainą – sumažinti ją iki mažiausios. Man, kaip mažesnio tinklo atstovui, tai naudinga“, – specifinius niuansus dėlioja D. Dundulis.

Verslininkas sako, kad GPM grąžinimas perkantiems smulkiose parduotuvėse neatneš nieko, išskyrus biudžetinių pajamų sumažėjimą. Šiandien prekybos tinklai užima iki 70 proc. rinkos ir moka mokesčius. Turgus konkuruoja su jais, nes yra tikimybė, kad jie nemoka PVM. Be to, dalis prekeivių legaliai moka kur mažesnius mokesčius nei įmonės. Jei prasidės dar ir pinigų grąžinimas ir rinkos dalis didės, biudžete atsiras skylė.

„Prieš keletą metų buvo skatinama, kad ūkininkai prekybos tinkluose statytų pieno aparatus, gamintų ir gaminius parduotų turguje. Šis judėjimas greitai nuslopo. Mokesčių surinkimas sumažėjo. Jei už prekybą valstybiniuose turguose nerinksime mokesčių, kas išlaikys pačius turgus ir sveikatos sistemą?, – retoriškai klausia D. Dundulis ir šaržuoja, kad užtektų PVM padidinti iki 30 procentų ir turgus atgimtų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Albertas Gapšys nuomone, turgus – vienas iš galimų tinklų konkurentų, tačiau vien jie atsparos nesudarys. Kur kas rimtesnė konkurencija būtų, jei masiškai pradėtų gaminti ir tiesiogiai parduoti savo produkciją maži ūkiai, kurie laiko po keliolika karvių. Tačiau šiandien jų yra nedaug, o perdirbėjai savo ruožtu tokių mažų gamintojų taip pat nori atsisakyti.

„Nežinau, ko siekia perdirbėjai, kurie spaudžia mažus ūkininkus ir sako, kad mažų ūkių jiems nereikia. Lietuvos ateitis – šeimos ūkiai. Mes ne stambi šalis, kad galėtume kurti tūkstančius karvių turinčius ūkius“, – viziją piešia A. Gapšys ir sako, kad panašiai nutiko ir prekyboje – mažieji neatlaikė ir buvo priversti uždaryti savo parduotuvėles.

Tačiau ekspertas įsitikinęs, kad valstybė nenustatys, kokia kainos dalis turi atitekti ūkininkams, tai jau būtų tiesioginis įsikišimas. Be to prekybininkų ir perdirbėjų dalis kainoje didėja natūraliai, nes jie investuoja į parduotuves ir gamyklas. Tai turi atsipirkti.

Pinigai smulkiesiems?

„Vien tik draudimais ir teisės aktų pakeitimais valstybė neprivers prekybos tinklų dalintis pelnu. Nesumažins ir kainų. Norint, kad smulkus ir vidutinis verslas atgimtų, reikia investuoti ir pakankamai daug, jog žmonės vėl pradėtų eiti dirbti į šią sritį. Pavyzdžiui, galbūt būtų veiksminga tokia priemonė, kaip GPM grąžinimas perkant mažose parduotuvėse. Tačiau tai turi būti ne pavieniai atvejai ar loterija, kokia vyksta šiandien su čekiais, o masinis veiksmas, kainuosiantis valstybei“, – planą įvertino A. Gapšys.

Ekspertas sako, kad per keletą metų sugrąžinti mažų prekybininkų nepavyks. Tai ilgas kelias.

„Norfoje“, kur reikia bent prekes į lentyną padėti, jas vežioti, saugoti sandėlyje, prisiimti nurašymus, vidutinis antkainis 20 proc. „Sodros“, kuri tik surenka pinigus į sąskaitą ir juos į kitas sąskaitas išskirsto, lėšų administravimo mokestis 18 proc. Gal geriau sutvarkyti valstybines struktūras ir padidinti pensijas. Tada šalis suklestės. Dabar pinigai tiesiog iššvaistomi. Su prekybos tinklais kovojama ne pirmą kartą. Dabar užsiimsime įvairiomis nesąmonėm ir vėl prarasim kelis metus“, – teigia D. Dundulis.

Verslininkas prisiminė, kad ir prieš keletą metų jau buvo mėginama gaivinti tiesioginę prekybą iš ūkių ir turgus. Tačiau ši kampanija tyliai nurimo.

Premjeras situaciją mato kitaip: „Šiuo metu aiškiai matome, kad problemų yra ir jų sprendimų būdų reikėjo ieškoti jau seniai. Taip pat artimiausiu metu planuojame susitikimus su rinkos dalyviais. Tiek su smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovais, tiek su didžiųjų prekybos tinklų vadovais. Jų metu taip pat norėsime išgirsti atsakymus į mums rūpimus klausimus bei pasikalbėti apie problemų sprendimo būdus. Tikiu, kad eisime bendro sutarimo ir dialogo keliu,“ – teigia S. Skvernelis.

Be pinigų nejudės, bandymas jau buvo

A. Gapšys mano, kad net geriausias planas gali suveikti tik tuo atveju, jei jo bus laikomasi ir skiriama pakankamai lėšų, nes kainas ir prekybos tinklų koncentraciją pagal problemos mastą galima lyginti su emigracija. „Norint sulaikyti žmones nuo emigracijos sukurta puiki paramos jaunos šeimoms, norinčioms įsigyti būstą, programa. Tačiau pradėjus jai veikti paaiškėjo, kad pinigų yra labai mažai ir efekto nebus. Panašiai gali nutikti ir čia“, – dėlioja ekspertas.

Eksperto nuomone, kainų kilimo sustabdyti nepavyks. Jos didės vien dėl to, kad mūsų maisto kainos siekia tik 80 proc. ES vidurkio ir per metus jos didėja 1 procentiniu punktu. Tai natūralu, nes auga minimalus ir vidutinis darbo užmokestis. Mūsų bėda ne kainos, o tai, kad nuo ES vidurkio vidutiniu darbo užmokesčiu atsiliekame 2 kartus.

Jo teigimu, papildomų galių kontroliuojančioms institucijoms suteikimas vargu ar ką nors išspręs. „2011 m., kartu su Konkurencijos taryba mūsų institutas pradėjome sekti kainas. Tačiau per tą laiką pakito tarybos vadas, finansavimo darbui negavome, po metų stebėjimą nutraukėme, o duomenų net neturėjome kam pateikti. Bijau, kad gali nutikti panašiai“, – gana neseną kovą su kainomis prisimena A. Gapšys.

Ekspertas pastebi, kad lyginant su 2013–2014 m. kai kurių produktų kainos šiandien net kiek sumažėjo ir galima laukti, kad po kiek laiko jos vėl šoktels. Kol kas jis mato vienintelį kelią, galintį sumažinti konkurenciją – konkurencijos didinimą, nes visi didieji tinklai supanašėjo. Be to, kai kuriuose sektoriuose perdirbimo įmonių koncentracija milžiniška ir ją jau būtų galima vertinti kaip oligopoliją. Kai rinką valdo tokios struktūros, konkurencijos nėra.

„Lidl“ atėjimas buvo viena iš tokių priemonių, nors jam įsikurti buvo pakankamai trukdoma. Kol kas jis rinkos dar nesugebėjo pakeisti, nes turi 40 parduotuvių, o senbuviai po 200 ir daugiau“, – svarsto A. Gapšys ir kaip vieną iš galimų koncentracijos mažinimo būdų siūlo remti turgų ir smulkų bei vidutinį verslą.

Turgus nerime

Patys turgaus savininkai apie savo ateitį kalba atsargiai ir gana skeptiškai. Jų duomenimis, visoje Lietuvoje mažėja prekybos vietų.

„Prekybos vietų turguose nuolat mažėja, nes mažėja gyventojų, be to, neatlaikome konkurencijos su prekybos tinklais. Ypatingai su naujuoju „Lidl“, kuris pasižymi žemomis kainomis. Jei tokia parduotuvė įsikuria šalia turgelio, pastarasis paprastai išnyksta. Paprastas pavyzdys – Alytus į miesto centrą šio tinklo neįsileido ir turgus ten dar gyvuoja. Panevėžyje leista pastatyti kelias naujas parduotuves ir mūsų apyvarta krito“, – dėlioja Aldona Janavičienė, Panevėžio centrinės turgavietės vadovė, buvusi asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentė.

A. Janavičienė sako, kad kita bėda – tiesiog nebelieka turgaus prekybininkų. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie buvo pagrindinė kategorija, išvažiuoja arba eina į pensiją. Vienintelė nauja kategorija, kuri dar šiek tiek pasipildo, tai ūkininkų vaikai. Kurie savaitgaliais parduoda tėvų ūkyje išaugintą produkciją. „Juos žmonės žino ir perka net jei kaina kiek didesnė nei parduotuvėse. Gali būti, kad ateityje tik didmiesčiuose išliks visą savaitę veikiančios prekyvietės. Mus išgelbėti gali tik jei nebeleis miestų centruose kurti naujus prekybos centrus“, – sako A. Janavičienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA