Rugsėjo 5 d., trečiadienį, Kaune bus galima išvysti unikalų dokumentą – Čiūnės Sugiharos išduotą „gyvybės vizą“. Ji bus eksponuojama vos kelias valandas: 12-17:30 val., tad norintieji pamatyti turėtų suskubti.
Č. Sugiharos išduotų gyvybės vizų originalai pasaulyje yra labai reti, tad išvysti juos gali nedaugelis. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovo dr. Aurelijaus Zyko, Lietuvoje žinomas vienintelis originalas, kurį turi istorinių asmens dokumentų kolekcionierius Vytautas Šaikus. Šis eksponatas trečiadienį VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) bus demonstruojamas visuomenei.
Per vizą bus galima susipažinti ir su ją gavusio asmens istorija.
„Pradėjus viešinti Sugiharos savaitės renginius, atsirado kolekcionierius, iš jo sužinojome, kad Lietuvoje yra vienintelė „gyvybės viza“, ji yra kolekcionierius V. Šaikaus rankose. Tai labai retas dokumentas, nes pvz., Japonijoje iš viso žinomi tik 2 tokie dokumentai. V. Šalkus dokumentą nupirko iš žydų tautybės asmens, kuris migravo į Braziliją, San Paulo miestą. Šiandien suteikiama reta galimybė pamatyti vizos, išgelbėjusios gyvybę, originalą, o ne kopiją. Viza bus eksponuojama tik vieną dieną“, – pasakojo dr. A. Zykas.
Vizos savininkas – iš Lenkijos migravęs žydas Zyskind Celmeister. Č. Sugihara Kaune „gyvybės vizą“ jam išdavė 1940 m. rugpjūčio 15 d. Kitų metų sausį jis gavo leidimą važiuoti į Sovietų Sąjungą, per Vladivostoko uostą. Galutinis jo kelionės tiklas – San Paulo miestas Brazilijoje, kur vyras sukūrė šeimą, sulaukė daug palikuonių. Vyro gyvųjų tarpe nebėra – žuvo avarijoje.
Turėdami „gyvybės vizas“ žmonės galėdavo migruoti iš Lietuvos. Pasak dr. A. Zyko, dažniausiai jie migruodavo per Sovietų Sąjungą, geležinkeliu pervažiuodavo visą Sovietų Sąjungą, pasiekdavo Vladivostoką, tuomet plaukdavo laivu į Japoniją ir galiausiai iškeliaudavo į pačias skirtingiausias pasaulio vietas, kur turėdavo giminaičių ar galimybių prisiglausti. „Labai daug žydų iš ten migravo į Izraelį, JAV, Australiją, P. Afriką ir kt. Europa tuomet buvo nesaugi žydams“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Dr. A. Zykas akcentavo, kad viena „gyvybės viza“ dažnai išgelbėdavo kelis žmones, ji dėta ant paso, kuris būdavo išduodamas visai šeimai. „Ten būdavo prirašomas sutuoktinis, vaikai. Turint omeny, kad išgelbėti žydai toliau kurdavo šeimas, giminė vis plėsdavosi, tad realiai, sunku pasakyti kiek tiksliai išgelbėta žydų. Dera paminėti žydų patarlę: „Jei išgelbėjai vieną žmogų – išgelbėjai visą pasaulį“, – sakė dr. A. Zykas.
Simpoziume prisimins žydų gelbėtojus
Dokumentas yra demonstruojamas Sugiharos savaitės renginių metu, vienas jų – ten pat trečiadienį vyksiantis simpoziumas „Diplomatai gelbėję žydų gyvybes“ (VDU Mažojoje salėje, Daukanto 28, II a.). Renginys prasidės 13 val.
Simpoziume intelektualiai diskutuos Izraelio, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos diplomatai bei tyrėjai. „Išlaikome tradiciją Sugiharos savaitės metu surengti intelektualią diskusiją. Šįmet išplėtėme temą, kalbėsime ne tik apie Č. Sugiharą, bet ir kitus, kad parodytume bendrą kontekstą ir suvoktume, kas vyko tuometinėje Europoje, kokie diplomatai gelbėjo žydų gyvybes. Č. Sugihara buvo vienas iš jų, o tuo metu juk veikė visa plejada diplomatų įvairiose šalyse, gelbėjusių žydus“, – sakė dr. A. Zykas.
Lietuvoje Č. Sugihara yra bene geriausiai žinoma asmenybė, kuri prisidėjo prie žydų gelbėjimo nuo Holokausto, teigiama, kad jis išgelbėjo 6 tūkst. žydų, tačiau tikslus skaičius nėra žinomas.
Tuo pat metu skirtingose Europos šalyse dirbo nemažai diplomatų, skirtingais būdais gelbėjusių žydų gyvybes. Tarp jų buvo Švedijos konsulas Vengrijoje R. Wallenberg, Kinijos diplomatas Austrijoje Ho Fengshan, Britų konsulas Th. Preston, lenkų diplomatai Šveicarijoje, Nyderlandų atstovas Jan Zvartendijk ir daugybė kitų.
Kai kurios iš šių istorijų bus papasakotos bei išgvildentos simpoziumo metu.
Renginys nemokamas, jis vyks anglų kalba.
