„Sostinė“ skaičiuoja paskutines dienas – Kauno centre planuojama statyti modernų viešbutį | Kas vyksta Kaune

„Sostinė“ skaičiuoja paskutines dienas – Kauno centre planuojama statyti modernų viešbutį

Asociatyvi / „G. Natkevičius ir partneriai“ nuotr.

Nuo 2013 m. tuščiais langais, kurių jau seniai niekas nesivargina nuplauti, į Maironio gatvę žvelgiantį buvusio prekybos ir pramogų centro „Sostinė“ pastatą planuojama sulyginti su žeme. Praėjusiais metais objektą įsigijusi įmonė „Tala LT“ čia ketina statyti viešbutį – projektas jau parengtas ir paviešintas visuomenei. Jo autorius – architektas Gintautas Natkevičius, kurio braižymo lentoje prieš keliolika metų gimė ir „Sostinė“.

Kaip nurodoma Kauno miesto savivaldybės portalo projektinių pasiūlymų skiltyje, Maironio g. 19 stovintį pastatą siūloma rekonstruoti, keičiant jo paskirtį iš prekybos į viešbučių. Projektinių pasiūlymų užduotis suderinta šių metų rugpjūčio 13 d., o siūlymai paskelbti rugpjūčio 21 d.

Šešiuose pastato aukštuose ketinama įrengti 175 kambarius

Viešbučio projektą parengė architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“. Pagal savivaldybės puslapyje pateikiamus dokumentus, tarp istorinių Lietuvos banko ir buvusio SEB banko pastatų Maironio gatvėje turėtų įsiterpti šešių aukštų pilkos spalvos tinkuotas statinys įstiklintu pirmo aukšto fasadu. Bendras patalpų plotas siektų 5720 kv. m – šiek tiek daugiau nei 5497 kv. m plotą užėmusi „Sostinė“.

Taip viešbutis atrodytų tarp Rusijos imperijos laikų pastato (kairėje) ir tarpukariu išdygusių Lietuvos banko rūmų (dešinėje) / „G. Natkevičius ir partneriai“ nuotr.

Penkiuose viešbučio aukštuose numatoma įrengti 175 numerius: po 23 standartinius, 9 standartinius dviviečius, 2 nestandartinius ir 1 netipinį kambarį kiekviename aukšte. Planuojama įrengti 30 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę – pridūrus 14 vietų vidiniame pastato kieme, iš viso viešbutis turės 44 vietas automobiliui pastatyti.

Projektiniame pasiūlyme taip pat pabrėžiama, kad naujas objektas nepadarys žalos šalia stovinčioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Projekto sprendinių įtaka saugom Naujamiesčio išplanavimui įvertinta atlikus specialią analizę – pastato parametrai ir gabaritai esą atitinka sklypo detaliojo plano rodiklius.

Užsakovai laukia rugsėjo

Projektą užsakiusios bendrovės „Tala LT“ direktorius Sigitas Daugnoras „Kas vyksta Kaune“ tikino šiuo metu nesant ką pakomentuoti, mat laukiama viešo svarstymo rezultatų ir savivaldybės išvadų.

Projektas visuomenei iš esmės pristatytas, visa informacija apie jį pateikta savivaldybės internetiniame puslapyje. O svarstymas vyks pas projektuotojus – visi interesantai, kaip sakė pašnekovas, norintys užduoti architektams argumentuotų klausimų, išsakyti pastabas, galės tai padaryti rugsėjo 6-ąją, 17 val., „G. Natkevičius ir partneriai“ patalpose, Raguvos g. 4.

Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti ne tik savivaldybės interneto svetainėje, bet ir darbo valandomis (9-18 val.) nuvykus į architektų biurą. Iki rugsėjo 6 d., siūlymus projektuotojams galima teikti ir raštu.

„Bet kokiu atveju, projektą galėsime komentuoti žinodami visas pastabas, matydami, ar jis gyvybingas ir gali eiti į priekį. Reikia sulaukti rezultatų, svarbiausia – savivaldybės atsakymo, kad viskas tvarkoje. Tada toliau planuosime ir komentuosime – kol kas tai tėra projekto vizija, be konkrečių susitarimų ir skaičiavimų“, – pernelyg toli į ateitį žvelgti ketvirtadienį nenorėjo S. Daugnoras.

Jis patikino, kad apie projektą bus kalbama ir bus ką pasakyti, tačiau reikia luktelėti bent iki rugsėjo pabaigos. „Tala LT“ vadovas informavo, kad apleistą buvusios „Sostinės“ pastatą bendrovė įsigijo praėjusių metų pabaigoje.

Griaus paties projektuotą pastatą

Įdomu ir kiek paradoksalu tai, kad viešbučio projekto autorius – architektas G. Natkevičius, biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ vadovas, projektavęs ir „Sostinę“. „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravus, ar neapmaudu planuoti savo paties suprojektuoto ir vos 15 metų išstovėjusio objekto griūtį, jis teigė, kad tokia jau architekto duona.

„Visada norisi pastatyti tokius statinius, kad jų nebereikėtų griauti, bet negali turėti iliuzijų – keičiasi gyvenimas, technologijos, poreikiai. Čia lygiai tas pats kaip įsikibti laidinio telefono – paskutiniu metu jo jau labai mažai reikia. Mintyse, kaip bebūtų keista, visada esi truputį susitaikęs su tuo, kad gali taip atsitikti“, – santykį su architektūriniu kūriniu nusakė G. Natkevičius.

Anot pašnekovo, buvusios „Sostinės“ pastatas jau jį projektuojant turėjo klaustukų: „Man atrodo, tuometiniai vystytojai neįvertino kai kurių dalykų – santykio su Laisvės alėja, klientų patekimo. Jau anuomet su kolegomis jautėme, kad gali būti problemų.“

Nuo pat pradžių architektai turėjo abejonių dėl „Sostinės“ ambicijų tapti Kauno pramogų sostine / R. Tenio nuotr.

O visų svarbiausia – kad statinio „neužkūrė“ žmonės, juk, svarstė G. Natkevičius, ne vien pastatas nulemia lankomumą. Geru tokios dinamikos pavyzdžiu galima laikyti arenos ir „Žalgirio“ komandą. Visi projektuojant areną esą žadėjo tragiškus rodiklius, o ji užpildyta vos ne valandom, palyginti mažą biudžetą turintis „Žalgiris“ sutraukia minias aistruolių.

„Vis dėlto, tai padaro žmonės, ne pastatas. Man atrodo, kad savo laiku tiesiog neatsirado tokių žmonių, kurie būtų „užkūrę“ „Sostinę“. Manau, jeigu būtų atsiradusios kažkokios tradicijos, viskas, galimas daiktas, būtų buvę gerai“, – kalbėjo G. Natkevičius.

Viešbučiui turėtų nusisekti labiau

Paklausus, kodėl viešbučiui čia turėtų nusisekti geriau nei ištuštėjusiai „Sostinei“, architektas tvirtino, kad komercinio apgyvendinimo funkciją atliekantis pastatas šioje vietoje tinka.

„Čia jau buvę daugybė transformacijų. Pilotas.lt rašė apie „Sostinės“ vietoje projektuotus objektus – ko gero, žmonės net nežino kokių trijų kartų, kai vizija ten buvo keičiama. Projektuoti ir biurai, ko tik ten nebuvo“, – prisiminė naujausios vizijos autorius.

Tačiau šio pastato startas, pabrėžė G. Natkevičius, buvo požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri, verslui ėjusis nekaip, buvo panaikinta. Užmūrytos visos angos, panaikintos nusileidimo rampos, o aikštelės vietoje atsirado nemažai naktinėtojų pritraukdavęs klubas „Exit“.

„Mes manome, kad dabartiniu viešbučio projektu atstatoma tam tikra teisybė – vėl bus įrengtos požeminės automobilių stovėjimo vietos, kieme atsiras daugiau erdvės, nes tokio plataus statinio nereikia. Jis bus siauresnis“, – urbanistiniu požiūriu teigiamus pokyčius vardijo pašnekovas.

Maironio gatvėje užvirs gyvenimas

Pirmame aukšte, pasak G. Natkevičiaus, gyvybės turėtų būti daug. Viešbučio kambariai miestui teikia tam tikrų privalumų – toje zonoje kuria judėjimą, nes žmonės atvažiuoja, išvažiuoja, vakare iš kažkur pareina, užsidega langai, vėl užgęsta.

Pirmas aukštas – stiklinis vestibiulis – praktiškai visą naktį degs, be sustojimo vyks kažkokia veikla. „Iš principo, šiuolaikiniai viešbučiai yra demokratiškesni, sukuria miestui judesio, papildomos veiklos. Manau, žiauriai gerai, kad tokiame svarbiame mazge atsiranda judrus daiktas“, – atrodo, mažiau dvejonių dėl viešbučio, palyginus su „Sostinės“ projektu, turėjo G. Natkevičius.

Apgyvendinimo paslaugas teikiantis objektas Maironio gatvėje, G. Natkevičiaus manymu, turėtų pritapti / „G. Natkevičius ir partneriai“ nuotr.

Jo vertinimu, galiausiai itin svarbu, kad atgaivinama aikštelė rūsyje – vadinasi, miestas nebus papildomai apkrautas automobiliais. „Kauno viešbutis“, gnybtelėjo architektas, dėl to šiek tiek vargsta. Šalia bus ir autobuso išleidimo aikštelė, planuojama sutvarkyti transporto priemonių stovėjimo erdvę priešais pastatą.

Koją kyštelėjo nepatyrę valdytojai ir lokacija

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad 2003 m. rugsėjį duris atvėrusi „Sostinė“ jos užsakovui „SEB lizingui“ atsiėjo apie 13 mln. litų. Kaip skelbta tuomet platintame pranešime spaudai, iki žiemos ten jau veikė apie 15 įvairių prekių parduotuvių, 8 takelių boulingo klubas, penkių nacionalinių virtuvių maitinimo įstaigos ir 200 žmonių talpinantis sporto baras. Vidutinė vieno kvadratinio metro ploto nuomos kaina prieš 15 metų čia siekė 60 litų.

Kažkada gyvą prekybinį ir laisvalaikio bruzdesį mena tik išblukę centro pavadinimo kontūrai / R. Tenio nuotr.

Visgi verslas ėjosi ne taip, kaip tikėtasi – 2013-ųjų rugsėjį, nuomininkams išsilaksčius, lrytas.lt rašė, kad jaunų „Sostinės“ vadovų komandai trūko patirties, todėl centras neišsilaikė rinkoje ir sunyko.

Projekto autorius G. Natkevičius anuomet spėjo, kad ištuštėjimą lėmė pastato atstumas nuo pagrindinio Laisvės alėjos praeivių srauto ir patekimas į vertikalėje išsidėsčiusias parduotuves bei paslaugų vietas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA