Atskleidė oro uostų plėtros planus: Kaunas prieš Vilnių įgis vieną pranašumą – Kas vyksta Kaune

Atskleidė oro uostų plėtros planus: Kaunas prieš Vilnių įgis vieną pranašumą

BNS 2018/08/28 18:59
Archyvo / R. Tenio nuotr.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog Lietuvoje nebus statomas naujas oro uostas, nes tai kainuotų itin brangiai. Naujo oro uosto idėja svarstyta pernai, tačiau Lietuvos oro uostų vystymo strateginio plano gairėse jos atsisakyta.

Jose numatoma išplėsti ir su europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“ sujungti Kauno oro uostą, o į visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – plėtrą iki 2028 metų investuoti apie 700 mln. eurų.

„Finansai rodo, jeigu šitie mūsų projektai yra apie 700 mln. eurų, tai naujo oro uosto statyba yra beveik 1,3 mlrd. eurų. (…) Tai nereiškia, kad tolimoje perspektyvoje Lietuva negalėtų grįžti prie tos idėjos“, – kalbėjo R. Masiulis, antradienį Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijos posėdyje pristatęs naujas gaires.

Praėjusių metų vasarą, rekonstruojant Vilniaus kilimo-tūpimo taką, pradėta diskutuoti apie naujo oro uosto statybas Lietuvoje. Šią galimybę nagrinėja ir Lietuvos oro uostų nusamdyti Olandijos aviacijos, transporto ir turizmo konsultantai iš bendrovės „InterVistas Consulting“. Jų studija turėtų būti baigta rudenį.

Oro uosto atstovai prabilo apie keleivių reakcijas perkėlus skrydžius į Kauną 40 nuotr.

Pasak R. Masiulio, iki šių metų pabaigos bus nuspręsta, ar tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė oro uostų plėtrą įgyvendins savo jėgomis ir reikalingas lėšas skolinsis, ar bus ieškoma koncesininko. „Lietuva turi tris oro uostus ir jie visi jau viršija savo pajėgumus – į juos reikia investuoti“, – argumentavo R. Masiulis.

Lietuvos oro uostai jau kelerius metus ruošiasi pritraukti privatų valdytoją. Pagal pernai birželį priimtą naują Koncesijų įstatymą, koncesijos sutartis gali būti ilgesnė nei 25 metų – tuomet Susisiekimo ministerija iškėlė ambicingesnius oro uostų plėtros planus.

Susisiekimo ministras teigė, kad Vilniaus oro uoste numatoma rekonstruoti išvykimo ir atvykimo terminalus, o Kaune pastatyti visiškai naują keleivių terminalą bei oro uostą sujungti su „Rail Baltica“ vėže, pastatant požeminę stotį. Šis transporto mazgas turėtų veikti 2026 metais.

„Tokiu būdu mes galėtume Kaune turėti pagal visus vakarietiškus standartus pastatytą oro uostą. Jis būtų patogus naudoti“, – sakė ministras.

Anot jo, tokia plėtra Kauno oro uoste nereiškia, kad jis taps pagrindiniu šalies oro uostu. „Neskirstome oro uostų į pagrindinius ir ne pagrindinius. Mes matome, kad kitos šalys turi eilę oro uostų. Vilnius natūraliai yra traukos centras, tai į Vilnių tradicinės avialinijos rinksis. Tikimės, gal į Kauną daugiau dėmesio atkreips biudžetinės avialinijos. Matome, kad abu oro uostai turi būti vystomi“, – kalbėjo R. Masiulis.

Jo teigimu, Vilniaus oro uostas su „Rail Baltica“ vėže nebus sujungtas. Palangoje numatoma rekonstruoti kilimo ir tūpimo taką. Pernai liepą-rugpjūtį buvo rekonstruotas Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo takas, o šių metų kovą prasidėjo išvykimo terminalo rekonstrukcija.

Trys Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų pusmetį aptarnavo 2,946 mln. keleivių – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Prognozuojama, jog per visus metus bus aptarnauta daugiau nei 6 mln. keleivių, o pernai buvo aptarnauta 5,245 mln. – 10 proc. daugiau nei 2016 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT