Vos keliolika kilometrų nuo Kauno – ir jau vaikštote atpalaiduojančioje tyloje, kur ošia šimtametės pušys, karksi viena kita varlė, o sėkmės atveju – pro šalį prabėga briedis, stirna, lapė, šernų pulkelis, ar čia pat, ant tako, pasišildyti išsirango angis. Šįkart kviečiame pasivaikščioti su šeima ar paskirti pasimatymą mylimajam(-jai) vienoje romantiškiausių Kauno vietų – Dubravos rezervatinės apyrubės pažintiniame take.
Lankytojų čia netrūksta, tad kodėl gi neatvykus pasivaikščioti nepopuliariu metu, tarkim paskirti pasimatymą pelkėje 6 val. ryto?
Unikalus takas per sengirę
Vaišvydavos girininkijos girininkas Aivaras Audėjaitis dalį portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų nustebins: ten, kur nutiestas medinis, lankytojų pamėgtas takas per pelkę, pasirodo yra jau pažintinio tako pabaiga, o pradžią išvysime pavažiavę dar apie 700-800 m į priekį nuo šios vietos. Kadangi tako pradžia eina per apytankį mišką, veikiausiai lankytojai mieliau linkę pasirinkti patogesnį variantą – keliavimą mediniu taku per pelkę.
2005 m. įrengtas medinis Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas, vedantis per sengirę, medžių amžius čia vidutiniškai siekia 150 metų. Takas tęsiasi 1,9 km, iš jų 500 m eina per pelkę mediniu taku, likusi dalis – per mišką. Pakeliui praeisite 8 informacinius stendus. Tako gale (nuo kur daugelis pradeda eiti) įrengta poilsiavietė su stogine, kur galima surengti pikniką ir pakvėpuoti grynu, pušų aromato prisodrintu oru.
Tiesa, pasak girininko, šiame gamtos kampelyje gausu erkių, ypač užkrėstų, tad patariama atsargiai vaikščioti ir naudoti priemones nuo šių gyvių, o pasivaikščiojus – įdėmiai apsižiūrėti.
Vienintelė Lietuvoje
Girininkas A. Audėjaitis pažymėjo, kad Dubravos rezervatinė apyrubė – vienintelis tokio pobūdžio gamtos kampelis Lietuvoje.
Rezervatinė apyrubė įsteigta 1994 m., stengiantis išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus bei kitas vertingas augalų bendrijas. Šis rezervatas užima 120 hektarų plotą.
„Apyrubė – tai nepaliestas gamtos kampelis, kur gali stebėti natūralius procesus“, – aiškino girininkas. 1/4 apyrubės yra keružėmis pušimis ir berželiais apaugusi aukštapelkė. Bet kokia ūkinė veikla ar gamtinių išteklių panaudojimas šioje vietoje yra draudžiamas, tad čia išvysite nuo uraganų, audrų likusius išvirtusius medžius ir pan. Pasak girininko, galima tik gesinti gaisrus ir taikyti sanitarinės apsaugos priemones, jei masiškai plistų kenkėjai, taip pat leidžiama mokslinė tiriamoji veikla.
Ką gi svarbiausia pamatyti šioje rezervatinėje apyrubėje? „Verčiausia išvysti – natūralų mišką, gamtą, kur ūkinė veikla negalima nuo 1958 metų. Į mišką – pabūti su savimi“, – ragino A. Audėjaitis.
Tako pradžioje – storiausia pušis
Takas eina per našiausią Dubravos urėdijos pušyną – apie 500 kubinių metrų/ha, pušys yra 35-38 m aukščio. Iš kai kurių pušų imami auginiai, su kuriais įkuriami nauji miškai.
Aukščiausia išmatuota Vaišvydavos pušis yra apie 38 metrų aukščio, o storiausia pušis siekia beveik 1 metrą, ją apglėbti prireiks kone trijų žmonių. Ši pušis auga nepopuliarioje tako pradžioje.
Negili pelkė
Dubravos pelkė visai negili – tai aukštapelkė, įlipus ji apsems 30-40 cm, tai priklausys nuo kritulių kiekio, mat vanduo čia susirenka iš atmosferinių kritulių. „Kas kelerius metus būna vandeningų laikotarpių, kai pelkėje pakyla vanduo. Esant potvyniui, vanduo pakyla apie 40 cm ir siekia liepto apačią“, – aiškino A. Audėjaitis.
Eidami taku matome pažiūvusius medžius, girininkas paaiškina, kad jie tokie, dėl vandens stygiaus.
Prie pat tako raudonuoja spanguolės, mėlynuoja vaivorai. Pavasarį pelkė subaltuoja, mat žydi švyliai.
Gali sutikti angį, lapę, briedį
Kokių gyvūnų galima sutikti Dubravos rezervatinėje apyrubėje? Pirmiausiai girininkas pažymi, kad angių – nuodingų gyvačių. Didelė tikimybė jas sutikti dieną, kai išlenda pasišildyti, būna ir ant tako, kuriuo vaikšto poilsiautojai, tačiau išgirdę triukšmą – skuba šliaužti pasislėpti.
Dubravos girioje labai dažnai sutiksi stirnas, taip pat išvysi briedžius, rudąsias lapes, usūrinius šunis, miškines kiaunes, ondatras, voveres, bebrus, ežius, kurmius. Kiek rečiau – kanadines audines, barsukus, pilkuosius bei baltuosius kiškius. Yra šernų, šikšnosparnių, varlių.
Ypatingas šios sengirės gyventojas – jūrinis erelis, įrašytas į Raudonąją knygą. Girininkas A. Audėjaitis prasitarė, kad išvysti jį – maža tikimybė. Beje, šįmet Dubravos miške išperėtas vienas jauniklis.
Tinka romantiškai stebėti žvaigždes, perseidų lietų
Jei atvyksite jau sutemus, Dubravos pažintinis takas puikiai tiks stebėti žvaigždes ar perseidų lietų, kuris vyks iš rugpjūčio 12 į 13-tą.
Tik dera nepamiršti, kad vakare čia jus pasitiks sustiprintos uodų pajėgos, o ir erkės nemiega.
Istoriniai Dubravos miškai
Įdomu pažymėti istorinį faktą apie Dubravos miškus: „1944-1946 m. Dubravos miškuose veikė Didžiosios kovos apygardos A rinktinės 6 bataliono (vadas K. Gurskas, slap. Riešutas), 1947-1949 m. Tauro apygardos Birutės rinktinės Lietuvos partizanai“, – Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašo Algirdas Brukas ir Dalius Žygelis.
Saugumo reikalavimai
Dubravos rezervato apyrubės pažintinio tako lankytojai raginami laikytis saugumo reikalavimų: draudžiama kurti laužus, rūkyti, triukšmauti, vaikščioti nežymėtais takais, judinti stovinčius sausus medžius (bei ant jų laipioti), gaudyti ir naikinti laukinius gyvūnus, ardyti jų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus), organizuoti masinius renginius, šiukšlinti.
Beje, girininkas A. Audėjaitis atkreipė dėmesį, kad pastaruosius 10-15 metų lankytojai tampa kultūringesni, mat prieš 10 metų tekdavo išvežti sunkvežimį šiukšlių iš rezervatinės apyrubės pakelių, o dabar – priekabėlę.
Dar viena svarbi taisyklė – negalima čia lankytis pučiant stipresniam kaip 15 m/sek. vėjui, nes rezervate yra daug stovinčių sausuolių medžių, kurie krisdami gali sužeisti praeivius.
Kaip rasti?
Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas yra Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje (Vaišvydava). Pasiekę Vaišvydavą nuo Kauno, per gyvenvietę judėkite tiesiai, o pasiekę sankryžą, sukite link Gervėnupio. Tuomet judėkite tiesiai apie 2 km ir privažiavę posūkį į kairę – sukite. Kaip orientyras gali būti prieš posūkį dešinėje stovintis ženklas „Neuždek! 112“.
Tuomet judėkite tiesiai dar apie 0,5-1 km, kol kairėje pusėje pamatysite pėsčiųjų lieptelį per griovį.
