2017 metais Kaune buvo įsteigtos daugiau nei 3 tūkst. įmonių ir bendras sėkmingai veiklą vykdančių kauniečių skaičius priartėjo prie 21 tūkst. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį pelningai dirbo 57,7 proc. įmonių, o pelningumas augo 4,9 proc. Didžiausią pelno dalį (kuris visoje šalyje siekė net 5,5 mlrd. eurų) pasidalijo apdirbamosios pramonės, statybos, prekybos sektorių įmonės.
Statybos ir prekybos sektoriaus augimą pastebėjo ir įmonių steigimo paslaugas teikiančios bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys.
„LC paslaugų centras“ duomenis daugiausiai pernai Kaune buvo steigta prekybos ir statybos sektoriaus įmonių. Taip pat nežymiai padidėjo norinčiųjų steigti transporto paslaugas teikiančias įmones. Tiesa, didžioji dalis besikreipiančiųjų transporto įmonę steigė, norėdami realizuoti savo amatą. Jie turi vieną vilkiką ir patys ieško klientų, vairuoja. Tokie verslai konkuruoja savo lankstumu ir vėliau sėkmingai plečiasi.
„Apart statybos, prekybos ir transporto sektoriaus įmonių, 2017 – aisiais intensyviai populiarėjo laikinojo įdarbinimo įmonės. Vis dėlto, ši sritis, kaip ir kriptovaliutų verslai buvo labai sezoniška. Nemažas bumas praslinko su kriptovaliutomis susijusių verslų steigimu: prekyba, tarpininkavimas, serverių nuoma. Deja, sumažėjus kriptovaliutų vertei, entuziazmas greitai išblėso ir po to beveik nebebuvo steigiamų įmonių, užsiimsiančių šia veikla“ , – pastebi sezoniškumą L. Čiutys.
Statybų sektorius auga
Pasipylę valstybinių įstaigų užsakymai statybos rangovams, masinis renovacijų bumas ir augantis šalies Bendras vidaus produktas (BVP) pirmiausiai teigiamai atsiliepė statybų sektoriui.
Su augimu prasidėjo ir konkurencija. Atrodė, kad 2016 metų pabaigoje ir 2017 metų pradžioje šio sektoriaus įmonės sukasi patentininkų ir darbuotojų trūkumo karuselėje. Spalį Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paskelbė – daugiau nei 18 tūkst. asmenų, dirba statybos sektoriuje su verslo liudijimais, ir šiame sektoriuje yra apie 1,4 mlrd. eurų šešėlyje. Užvirusios diskusijos paskatino profesionalius statybininkus, dirbusius pagal individualios veiklos pažymą, sukurti verslą ir plėstis.
Kaip pasakoja buhalterines ir įmonių steigimo paslaugas teikiančios įmonės „LC paslaugų centras“ vadovas, daugiausiai statybos sektoriaus verslus kūrė žmonės, kurie jau turėjo savo klientų ratą ir sėkmingai dirbo iki tol. Dažnai jų klientai (juridiniai asmenys) pareikšdavo norą gauti sąskaitą iš juridinio asmens, o ne fizinio. Jau keletą metų galioja apribojimas pirkti išorės paslaugas iš žmogaus, veiklą vykdančio pagal tą patį ekonominės veiklos rūšies kodą (EVRK), pagal kokį veiklą vykdo ir įmonė.
„Jau kelis metus Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įmonių, kurių veikla yra tokia pati, kaip fizinių asmenų iš kurių perkamos paslaugos traktuoja kaip darbo santykių vengimą. Pavyzdžiui, VMI apdailos įmonių išorės apdailininkų paslaugų pirkimą traktuoja, kaip darbo santykių vengimą ir įmonėms gali tekti susimokėti papildomus mokesčius“, – pastebi, kad Statybų sektoriaus įmonių steigimo bumas buvo sąlygotas ne vieno faktoriaus, L. Čiutys.
Noriai verslauja užsieniečiai
Remiantis Statistikos departamento duomenis, Lietuvoje pernai buvo įsteigta 5 proc. daugiau įmonių nei 2016 metais. Versliausi ir toliau išlieka kauniečiai ir Vilniaus regiono gyventojai. Nemažai šiuose regionuose įmonių įsteigė užsieniečiai.
Pagal „LC paslaugų centras“ duomenis daugiausiai Kaune įmones steigė ukrainiečiai. Ukrainiečiai 2017 metais dažniausiai steigė įmones, kurios užsiims automobilių prekyba. Antra užsieniečių, kaip ir lietuvių, pamėgta sritis – statybos.
Kaip pastebi L. Čiutys, neretas ukrainietis jau Lietuvoje dirbo statybų įmonėje, o vėliau išėjo pradėti „dirbti sau“.
Smulkusis verslas pasiekė rekordinį pelningumą
Daugiau nei 80 proc. Kaune įregistruotų verslų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų.
VĮ Registro centro duomenimis, pagal pajamų dydį Kaune, kaip ir visoje šalyje, vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas. Lietuvoje šie verslai per metus gauna iki 0,3 mln. eurų pajamų. Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. eurų pajamų, sudaro 0,2 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
Kaip paskelbė Statistikos departamentas, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 21,9 mlrd. eurų ir buvo 7,1 proc. didesnės nei 2017 m. trečiąjį ketvirtį.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės 2017 m. ketvirtąjį kaip ir ankstesnį ketvirtį uždirbo daugiausia ikimokestinio pelno (atitinkamai 98,3 ir 91 mln. eurų).
