Puikus oras kviečia pasivaikščioti nuostabiuose gamtos kampeliuose. Šįkart kviečiame aplankyti Laumėnų rekreacinį taką, einantį maršrutu: Girionys-Laumėnai-Žiegždriai.
Taką rasite Kauno marių tvenkinio pakrantėje, atkarpoje nuo Girionių kaimo iki Žiegždrių kaimo. Koordinatės čia.
Laukinė trasa mišku
Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Ramunė Mikitiejeva portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, kad Laumėnų rekreacinis takas nėra toks pažintis takas, kaip tarkim Kadagių slėnio ar Žiegždrių geologinis.
„Tai laukinė trasa mišku, skirta ilgesnius pasivaikščiojimus mėgstantiems žmonėms, kurie nebijo išklysti iš takelio“, – sakė specialistė.
Ji patarė keliaujant šia trasa vadovautis ženklinimu ant medžių, kai kur yra nuorodos, pasinaudoti reikia ir savo orientaciniais įgūdžiais – vidiniu kompasu.
Visa trasa veda pakrante, išmintais takeliais, todėl pagrindinis orientyras yra Kauno marios, o kryptis – keliauti Žiegždrių link. Beje, su vežimėliais taku keliauti nėra patogu.
Tinka žygių mėgėjams
Anot pašnekovės, Kauno marių šlaitais vedanti trasa yra tinkama aktyvesnio vaikščiojimo mėgėjams, nes kai kuriose atkarpose gali tekti įveikti šlaitus, griovas.
Trasos pabaigoje galima pasiekti Žiegždrių geologinį taką ir toliau tęsti kelionę. „Šią trasą renkasi žygių mėgėjai ir tie, kuriems įprastiniuose pažintiniuose takuose visko būna per daug – tiek žmonių, tiek pritaikymo. Be to, keliaujant šia trasa galima aptikti atokvėpio vietų trumpam poilsiui, yra lankytojų pamėgtos poilsiavietės Girionyse, ten, kur ir galima pradėti kelionę bei Laumėnuose“, – sakė R. Mikitiejeva.
Trasos ilgis yra apie 4-5 km į vieną pusę. „Šia trasa tikrai nerekomenduojama keliauti kaip mes sakome „japonų turistų“ stiliumi – t. y. greitai apeiti, apžiūrėti, nusifotografuoti ir keliauti į kitą objektą. Ji visai tam netinka, bet puikiai tiks tam, kuris nori įsibūti gamtoje ir tiesiog niekur neskuba“, – akcentavo pašnekovė.
Ką išvysite
Laumėnų taku žygiuojant regėsite nuostabius gamtos vaizdus, gėrėsitės vietos ramybe.
„Keliaujant patogu stebėti Kauno marių panoramą, atsiveria kraštovaizdis ir vaizdas į Pažaislio vienuolyną, tolumoje galima įžvelgti Pakalniškių bei Vieškūnų piliakalnio kontūrus ir tiesiog neskubant grožėtis gamta. Trasos viduryje galima užsukti prie Žaisos upelio bei šaltinio, atsigaivinti šaltu ir, kaip teigiama, stebuklingu Žaisos šaltinio vandeniu“, – rekomendavo R. Mikitiejeva.
Ji pažymėjo, kad žvelgiant į Kauno marias nuo Girionių pusės ar nuo Žaisos įlankos, galima pasitelkti vaizduotę ir pabandyti nusikelti į tuos laikus, kuomet marių nebuvo, o jų dugne, tuomet dar Nemuno slėnyje, stovėjo sodybos.
„Maždaug toje vietoje buvo įsikūręs Laumėnų kaimas, kurio pavadinimo kilmė siejama su laumių mitologija. Kas ten žino, gal kažkur miške ar prie vandens kokią laumę pavyktų sutikti, per tokius karščius galimybei atsigaivinti šaltu upelio vandeniu net jos sunkiai atsispirtų“, – šypsodamasi kalbėjo Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė R. Mikitiejeva.
Apie Laumėnų kaimą
Pasakojama, kad Laumėnų kaimo vardas susijęs su laumėmis. Kaimas stovėjo prieš Pažaislio vienuolyną, už 8 km į rytus nuo Aukštosios Panemunės. Knygoje „Sugrįžimas į nuskendusį slėnį“ Stanislovas Abromavičius rašo, kad XX a. čia būrėsi 8 sodybos, 1923 m. – 21 sodyba ir 133 gyventojai. 1935-1939 m. šioje vietoje veikė bendrovės „Orbita“ dirbtuvės, kur gaminti sporto, medicinos, geodezijos ir mokymo reikmenys, o ant Nemuno kranto veikė kalkių degykla.
„Laumėnų kaimas plytėjo palei Nemuną, įsiterpęs tarp Pakalniškių ir Naujųjų Dvareliškių. (…) Kitapus Nemuno – Pažaislio vienuolynas ir Vieškūnų kaimas. Per vidurį tekėjo Žaisos upelis. Žaisa galėjo būti laumės vardas. Pasak Mečislovo Škėmos, laumės nebūdavo žmonių laikomos blogomis – jos padėdavo žmonėms prižiūrėti vaikus, tačiau blogus žmones bausdavo“, – rašoma minėtoje knygoje. Ten pat informuojama, kad Laumėnų kaimas yra labai senas, nes vien Škėmų giminė čia gyvenusi apie 300 metų, o Laumėnų kaimo pradžia buvo ten, kur dabar Kalniškių kaime stovi kryžius.
Knygoje „Pakaunės dešimtmečiai“ rašoma, kad Laumėnuose randama akmens amžiaus liekanų, titnago dirbinių, molinių puodų šukių, o prie Žaisos upelio yra senos stovyklavietės liekanos. „Rasti titnaginiai dirbiniai, širdinės strėlelės, gremžtukai, keramikos dirbiniai priskiriami III-II tūkstantmečiams prieš Kristų“, – rašoma knygoje „Pakaunės dešimtmečiai“.
Kuo vertėsi žmonės šiame kaime? Žvejyba, kalvyste, medžiokle, kailiadirbyste, audė ir siuvo, gaudė Nemunu plaukusius rąstus, buvo staliais, virė smalą (degutą), lupo akmenis iš Nemuno (juos tašė, gamino paminklus).
Kaimo įdomybė – vangos, tai pustomas smėlis, buvęs vidury kaimo, šalia Žaisos upelio. Po Pirmojo pasaulinio karo Laumėnų k. susibūrė savanorių būrys, kaime veikė šaulių organizacija.
Dabar takas lankytojus pasitinka slaptinga ramuma.