Kodėl žmonės plūsta prie Didžiojo Lekėčių šaltinio? – Kas vyksta Kaune

Kodėl žmonės plūsta prie Didžiojo Lekėčių šaltinio?

R. Tenio nuotr.

Į kiek daugiau nei 30 km nuo Kauno nutolusius Lekėčius (Šakių r.) iš aplinkinių miestų žmonės plūsta pasisemti Didžiojo šaltinio vandens. Kodėl? 

Portalas „Kas vyksta Kaune“ nuvyksta pasidomėti.

Kaip rasti

Šaltinis yra daugiau kaip 30 km nutolęs nuo Kauno. Jis teka Lekėčiuose (Šakių r.), šalia kelio Lekėčiai-Mikytai, apie 200 m į rytus nuo Lekėčių girininkijos. Šalia kelio yra rodyklė, nurodanti, kad Didysis šaltinis teka vos už 0,1 km.

Griovos viršuje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, eilinę darbo dieną čia išvydome apypilnę aikštelę, šalia jos ir kryžius, stovintis čia ilgus metus. Šaltinį pasiekėme nusileidę metaliniais laiptais su turėklais.

Prie šaltinio visad kažką sutiksi./R. Tenio nuotr.

Atvyksta pasisemti iš Kauno, Prienų, Šakių

Prie šaltinio būriavosi apie keliolika žmonių su penkialitriais buteliais. Susidarė eilutė.

Pakalbinome lūkuriautojus. Kaunietė Nina, Lekėčiuose turinti sodą, pasakojo atvykstanti pasisemti šaltinio vandens jau trejus metus. „Semiu, nes vanduo labai geras, skanus, švarus, kaip rodo tyrimai. O štai iš sodo šulinių gerti negalima. Visą vasarą ilsiuosi sode, tad vandenį iš Didžiojo šaltinio ir vežuosi. Žiemą jį užšaldau ir palieku, vanduo išvis tampa pasaka!“, – sakė kaunietė Nina.

Eilutė prie Lekėčių šaltinio./R. Tenio nuotr.

Onutė iš Griškabūdžio atmynė dviračiu, pripildyti ruošėsi keturis 5 l talpos butelius. „Pasemiu kiek dviratuku nesunku parsivežti. Minu čia jau seniai, nes gyvenu visai netoliese, už miško. Vanduo čiurlena labai švarus, ir kūdikiai kuo puikiausiai gali gerti. Teko skaityti, kad šaltinio vanduo keliskart per metus naktį užverda, taip atsinaujina. Kartą, vasario 24 d. vidurnaktį vykau pažiūrėti, ir tikrai virė!“, – sakė pašnekovė.

Čia pat, vos už 7 km, nuo gimimo augusi Ženia (75 m.) pasakojo, kad dar jos močiutė vaikystėje čia atvykdavusi pasisemti šaltinio vandens. Dabar čia vyksta ne tik vietiniai, bet ir žmonės iš aplinkinių miestų: Kauno, Prienų ir kt.

„7 km pėsčiomis vaikai būdami eidavome. Dar mano močiutė čia kulniuodavo, akis plaudavo, nes šaltinio vanduo šviesina, jaunina. Aš su šeima šaltinio vandenį daugiausiai naudoju maistui, taip pat plaunu galvą, plaukai tokie minkšti būna! Dabar žmonės masiškai važiuoja iš Kauno, Prienų, Šakių, eilės būna iki sutemų…“, – pasakojo Ženia iš Pavilkijo.

Talpos paruoštos./R. Tenio nuotr.

Dauguma į automobilių bagažines prisikrauna penkialitrių butelių tiek, kiek telpa, kai kas ir 100 litrų ar daugiau, o dviratininkai susideda, kiek paveža.

Gėlas vanduo skaistina veidą

Lekėčių (Didysis) šaltinis – tai ilgiausias ir vandeningiausias Rūdšilio šaltinis, dovanojantis tyrą versmių vandenį. Šis šaltinis yra 1,5 km ilgio kairysis Liekės intakas. Seniau jis garuodavo net per speigus.

Pasakojama, kad ir po Pirmojo pasaulinio karo čia atvykdavo aplinkinių kaimų žmonės žlugto velėti. Teigiama, kad šaltinio ištakose buvo net 7 užtvankos. „Krantuose kūrendavo laužus, o iš šaltinio daubos – nuo skalbyklų – kildavo garų kamuoliai. Pamažu skalbyklos sunyko, o per Antrąjį pasaulinį karą eglynėliuose žmonės slėpė gyvulius“, – informuojama lentelėje prie šaltinio. Prieškariu Didžiojo šaltinio kairiajame šlaite veikė „smalinis“ (primityvus kelmų perdirbimo fabrikėlis). Po karo šaltinio šlaituose iškirsti paskutiniai senmedžiai, siekę net 5 kietmetrių tūrį.

Teka šaltinis./R. Tenio nuotr.

Knygoje „Lietuvos šaltinių katalogas. 220 versmių ir šaltinių“ (aut. Kęstutis Kadūnas, Petras Gedžiūnas, Zdislav Zanevskij, Rimantė Guobytė, Petras Pūtys, Danutė Balčiūnaitė, 2017 m.) rašoma, kad Lekėčių (Didysis) šaltinio vanduo yra skaidrus, beskonis ir bekvapis.

„Šaltinis išteka iš mažo cirko, susiformavusio griovos smaigalyje gražiame Rūdšilio miške. Griovos dugne yra keletas šaltiniuojančių židinių, bet vanduo semiamas iš aukščiausiai pašlaitėje trykštančio šaltinio“ , – knygos skyriuje rašo P. Gedžiūnas, Z. Zanevskij ir K. Kadūnas. Ten pat rašoma, kad vanduo yra šaltas, jo temperatūra 7,9 °C, ištirpusio deguonies koncentracija yra 13,45 mg/l, vanduo yra silpnai šarminis (pH=7,39). Vanduo gėlas, turi mažai mineralinių medžiagų.

Teigiama, kad Lekėčių šaltinio versmių vanduo naudingas visiems: jauniems veidas skaistus būsiąs, seniems – rūkai nuo akių nukrisią, siela išsivalysianti.

Nulipimui prie šaltinio įrengti patogūs laiptai su turėklais./R. Tenio nuotr.

Istorinis kryžius

Žvilgtelkime į kryžių, stovintį netoli šaltinio. Apie jį papasakojo vos už 200 m esančio Šilingų medelyno vienas iš savininkų – Antanas Šilingas. Jis sakė, kad prie šaltinio stovi jo senelio Simano Ruzgės statytas kryžius. Anot pašnekovo, šis kryžius Rūdšilyje yra aukščiausias ir žinomiausias, vadinamas Raudonuoju kryžiumi.

„Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai nutiesė iš Kazlų Rūdos siaurąjį geležinkelį, kuriuo buvo gabenama mediena iki Nemuno, o paskui – jau į Vokietiją. Geležinkelis taip pat aplenkė Didįjį šaltinį ir vingiavo visai pro Raudonąjį kryžių. Antrojo pasaulinio karo metais šalia buvo medienos sandėliai. Dabar čia siūruoja lieknos pušelės, o aš prisimenu, kad vaikystėje ten žemuoges rinkau. Laikas bėgo, kryžiaus skersinis supuvo ir nukrito, beliko stulpas, o pokario metais – tik aukštas kelmas “, – informavo A. Šilingas. Pašnekovas senelio kryžių 1995 m. atstatė, tad jis ir vėl pasitinka atvykstančiuosius pasisemti Lekėčių šaltinio vandens. Prie kryžiaus iškaltas A. Šilingo eilėraštis, skirtas pažymėti Lietuvos laisvės gynėjų, tremtinių atminimą.

Skuba pilti gėlą šaltinio vandenį./R. Tenio nuotr.

Lekėčių pažintinis takas

Turintieji laiko, gali pasivaikščioti Lekėčių pažintiniu taku, mat Didysis Lekėčių šaltinis yra vienas iš lankytinų objektų šiame pažintiniame take. Trasa tęsiasi 1,4 km. Takas eina buvusiu siauruoju geležinkeliu, atpažįstamu iš išlygintų kalnelių, užpiltų įlomių. Vaikščiodami išvysite sengirę, pilną drevių ir uoksų. Siauras takelis atves ir prie senosios Rūdšilio pušies. Aukštam kalnely galėsite atiduoti pagarbą Lietuvos partizanams.

Patariama aplankyti Lekėčių girininkijoje įsikūrusį VĮ Šakių urėdijos gamtos ir miškininkystės istorijos informacinį centrą bei pasmalsauti apie Novaraisčio draustinį, miškų sakinimo istoriją, gerves lūšis ir vilkus. Beje, informaciniame centre išvysite apie 600 eksponatų. Daugiau informacijos apie šį centrą ir lankymo valandas rasite čia.

Šaltinis yra vienas iš Lekėčių pažintinio tako objektų./R. Tenio nuotr.
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA