Nuo 2019 metų sausio siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti ir trikdyti kitų žmonių laisvalaikį. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad nekeltų triukšmo. Nepaisysiantiems šių reikalavimų grės 20-300 eurų baudos.
Įrodymus dėl per didelio triukšmo siūloma susirinkti nepatenkintiems kaimynams – įrašyti garsą ar vaizdą bet kokiomis turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefonais.
Seime šią savaitę registruotos tokios Triukšmo valdymo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama išspręsti pilietės Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją dėl gyvūnų ir žmonių keliamo triukšmo ribinių dydžių gyvenamojoje aplinkoje. Šiai pilietės peticijai parlamentinė Peticijų komisija pritarė, todėl parengė pataisas.
„Dabar įstatymas sako, kad šeimininkai savo gyvūnus turi prižiūrėti. O jeigu neprižiūri? Nėra kaip užfiksuoti. Kaip ir žmonių keliamo triukšmo. Reikia kviestis specialistus, turinčius sertifikuotus garso lygio nustatymo aparatus, nes tik jų parodymai galiotų teisme, o kol jie atvyksta… Ar daugiabutis turi prisitaikyti prie kelių gyvūnų ar žmonių keliamo triukšmo? Dabar turėtų būti atvirkščiai – jeigu kas norės daugiabutyje laikyti šunį, turės juo labiau pasirūpinti, pavyzdžiui, kad nelotų nuo kiekvieno garso“, – BNS aiškino Peticijų komisijos pirmininkas „darbietis“ Petras Čimbaras.
Pataisos numato, kad asmuo, prižiūrintis gyvūną, negalės leisti jam kelti triukšmo, kuris būtų aiškiai girdimas nepertraukiamai virš 10 minučių nuo 7 val. iki 22 val. arba 5 minutes ir ilgiau nuo 22 val. iki 7 valandos. Taip pat naminiai gyvūnai negalėtų triukšmo kelti su pertrūkiais daugiau kaip pusvalandį per 3 valandas.
Panašūs reikalavimai galiotų ir žmonėms – nebūtų galima šūkauti, garsiai dainuoti, groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, triukšmauti viešose vietose, pavyzdžiui, gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir gyvenamosiose patalpose ar įmonėse.
„Kodėl aš turiu paplūdimyje prie ežero pusdienį klausytis kitų garsiai leidžiamos muzikos? Arba pro pravertus langus smuiko čirpinimo?“ – kalbėjo P. Čimbaras.
Jis abejoja, ar tokios pataisos labai suvaržys žmonių gyvenimą.
„Protingas kaimynas, namuose trankiai švęsiantis gimtadienį, atsiprašys kaimynų, įspės juos. Tai mano balius ir jis neturi trikdyti kitų. O kitų baliai – manęs. Turime gerbti kaimynų ramybę ir jie gerbs mūsų“, – įsitikinęs parlamentaras.
Žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo normas tvirtintų Vyriausybė.
Viena iš pataisų nurodo, kad per dideliu triukšmu bus vadinamas triukšmas, kuris nepagrįstai dirgins, trukdys, bus agresyvus arba kuris nepagrįstai trikdys patogiai gyventi ar naudotis nekilnojamuoju turtu asmenims, gyvenantiems bendruomenėje ar kaimynystėje pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama.
