Naujausiais liepos 24 d. atliktų tyrimų duomenimis, Lampėdžio, Panemunės ir abiejų Kauno marių paplūdimių maudyklose žarninių enterokokų ir lazdelių tarša neviršijo leistinų normų, todėl šiuo metu ten maudytis leidžiama. Vandens kokybė keturiuose oficialiuose Kauno paplūdimiuose tikrinama kas dvi savaites.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Pakrosnienė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad didesnę tokio pobūdžio taršą gali sukelti ir vandens paukščiai, ir tvyrantys karščiai, kai greičiau dauginasi mikrobai.
Maudytis žydinčiame vandenyje nepatartina
„Apie situaciją Kauno paplūdimiuose privaloma pranešti stenduose, už tai atsakingas miesto tvarkymo skyrius“, – sakė J. Pakrosnienė. Antradienį stendai prie Kauno marių skelbė, kad vandens kokybė abiejose maudyklose gera.
Vis dėlto Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė perspėja poilsiautojus atsižvelgti į galimą riziką, kuri neįtraukiama į šį vertinimą. Tai vandens žydėjimas, kai padidėjus taršai ir šylant temperatūrai prasideda masinis dumblių dauginimasis, o išskiriami toksinai gali pakenkti mūsų sveikatai.
„Kauno marios – žmogaus labai stipriai išbalansuotas dirbtinis telkinys. Miestui priklauso tik galiukas marių, o daugiausia teršalų ateina iš Kaišiadorių ir Kauno rajonų. Tai ir žemės ūkio tarša, azotas, fosforas, nuotekos iš sodybų, nešvarumų atplukdo ir Nemunas“, – aiškino J. Pakrosnienė.
Jeigu vanduo žydi, sveikatos specialistų teigimu, derėtų nerizikuoti, nes jis gali sukelti alergiją, virškinamojo trakto sutrikimus, infekcines ligas.
„Girdim, kad kartais išberia vaikus. Siurbtelėjus tokio vandens galima suviduriuoti. Daug žmonių nekreipia dėmesio į įspėjimus, bet negaudom ir nebaudžiam, jie patys sprendžia, kaip reikėtų elgtis“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.
Permainų nesitiki
Pasak J. Pakrosnienės, marių antrąjį paplūdimį, esantį arčiau Kauno hidroelektrinės tilto, netgi buvo svarstoma uždaryti.
„Tai nėra pati geriausia vieta maudytis, bet žmonės nuo seno laikosi tradicijos ten atvažiuoti. Net jei sakysime, kad tame paplūdimyje maudytis negalima, jie vis tiek ten rinksis. Vanduo toje įlankoje mažai prateka, susiplaka, o galimybių jį apvalyti ar pakeisti nei mes, nei kitos savivaldybės neturime“, – apgailestavo specialistė, priminusi, kad būtent toje vietoje birželio pabaigoje buvo nustatytas aštuonis kartus didesnis žarninių enterokokų kiekis.
Pašnekovė nesiima prognozuoti, kada situacija Kauno mariose galėtų pagerėti, nes taršos šaltinis – ne vienas, o vandens telkinys – didžiulis.
„Šio proceso suvaldyti negalime, žydėjimas tęsiasi apie mėnesį, liepą–rugpjūtį. Jei karščiau, žydi intensyviau. Pažiūrėkite, kaip atrodo žydinčios Kuršių marios. Nemunas per visą Lietuvą tekėdamas susirenka visą „gėrį“ ir išneša tenai. Upės neužtvenksi ir neuždarysi, – sulygino J. Pakrosnienė. – Džiugina bent tai, kad tai ne kokie nors naftos teršalai.“
Taip pat pašnekovė atkreipė dėmesį ir į dar vieną tvarką – šunis galima atsivesti tik į vieną iš Kauno marių paplūdimių, tačiau šio draudimo paiso ne visi. Savivaldybės specialistė ramina: keturkojai dažniau užteršia ne vandenį, o pakrančių smėlį, tačiau tyrimai rodo, kad kol kas patogeninės taršos jame neaptikta.
