Kauniečio M. Puidoko inicijuotas „valstiečių“ kreipimasis – tiesos paieškos ar siekis susidoroti?

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Grupė valstiečių-žaliųjų kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą dėl papildomos informacijos apie verslo ir politikų ryšius, ir išvardijo daug įtakingų asmenų pavardžių. Jie sako, kad nori išsiaiškinti tiesą, o kritikai įtaria, kad svetimomis rankomis žaidžia tas, kuris nori kerštauti.

Grupė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių papildomai kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį, prašydami pateikti papildomos medžiagos apie verslo grupių įtaką politikams. Kreipimesi yra klausimų, susijusių su prezidentės Dalios Grybauskaitės aplinka ir žymiu viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi.

Kreipimosi iniciatorius yra Mindaugas Puidokas. Jį pasirašė dar dešimt parlamentarų. Klausimuose yra kaltinamojo pobūdžio formuluočių. Neabejojama jų turinio prasme, tiesiog tikslinamasi, ar faktai yra žinomi VSD vadovui. VSD, DELFI žiniomis, kol kas nėra oficialiai gavusi parlamentarų rašto.

M. Puidokas savo pusėn palenkė dar 10 Seimo narių / DELFI nuotr.

Pirmajame valstiečių-žaliųjų klausime yra metamas šešėlis ant prezidentės aplinkos žmogaus. „Ar Jums buvo žinoma, kai teikėte VSD direktoriaus pavaduotoju Kęstučio Budrio kandidatūrą prezidentei D. Grybauskaitei, kad, kaip dabar skelbiama viešai, būdamas prezidentės patarėju jis lankydavosi koncerno „MG Baltic“ korporatyviniuose vakarėliuose ir palaikė ryšį su šio koncerno vadovais Dariumi Mockumi ir Raimondu Kurlianskiu?“, – klausia parlamentarai.

Poroje klausimų minimas „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus. „Kaip skelbiama viešai, „MG Baltic“ korupcijos byloje veikdamas išvien su R. Kurlianskiu, UAB „Fabula“ akcininkas M. Katkus, kurio sutuoktinė Aurelija Katkuvienė, užima atsakingas pareigas VSD, darė spaudimą Vyriausybės nariams, kad laimėtų stambius viešinimo užsakymus. Ar Jums buvo žinoma apie glaudžius R.Kurlianskio ir M.Katkaus santykius?“, – klausia parlamentarai.

VSD vadovo klausiama, ar jam žinoma „apie Jono Tamulio įtaką ir bendradarbiavimą su M. Katkumi jiems abiems atstovaujant „Rosatom“ įmonės „Nukem“ interesus Lietuvoje“. Prašoma pateikti detalią informaciją apie „J.Tamulio ir M. Katkaus įtaką vykdant referendumo dėl Visagino atominės elektrinės kampaniją“.

Parlamentarai klausia, „kokią įtaką turėjo „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir M. Katkus Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo Eriko Bėronto veiklai ir organizuojamiems viešinimo konkursams“.

Seimo nariai taip pat klausia, „kodėl Seimo NSGK nebuvo pateikta informacija apie M. Katkaus įtaką sprendžiant „Vilniaus prekybos“ akcininkų konflikto klausimus.

Meta šešėlį ant VSD pareigūnų ir Seimo narių

Parlamentarai klausia, „kas yra žinoma apie VSD valdybos viršininko Roko Petrašiūno ir „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio ryšius“, ir „Rosatom“ atstovo Jono Tamulio ir VSD pareigūnų ryšius“.

Valstiečių-žaliųjų frakcijos nariai klausia, kodėl „Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie Seimo narių Agnės Bilotaitės, Žygimanto Pavilionio, Jurgio Razmos, Lauryno Kasčiūno, Kęstučio Masiulio ryšius su „MG Baltic“ koncerno vadovais“.

Jie taip pat klausia, kodėl NSGK „nebuvo informuotas apie Gintaro Urbono, kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei Rasai Juknevičienei“.

Jie prašo „pateikti informaciją apie VSD valdybos viršininko R.Petrašiūno įtaką „Lietuvos pašto“ korporatyvinių reikalų direktore skiriant VSD direktoriaus pavaduotojo K. Budrio sutuokinę Vaidą Budrienę“.

Parlamentarus domina, ar „vyksta tarnybinis tyrimas dėl VSD valdybos viršininko R. Petrašiūno ryšių su „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių tarnybos vadovu Nerijumi Rasburskiu“, bei „kokią įtaką N. Rasburskis turėjo ir turi R. Petrašiūno tarnybinei veiklai, konkrečiai rengiant pažymas valstybės vadovams ir Seimo NSGK dėl kogeneracinių jėgainių projektų“.

Turi papildomos informacijos, bet nesako iš kur

Valstietis-žaliasis M. Puidokas nepastebėjo, kad formuluotės būtų kaltinančio pobūdžio. „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo pateikti viešai, kur buvo kažkokie teisiniai procesai arba neaiškumai. (…) Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“, – sakė M. Puidokas.

Parlamentaras paaiškino, kad, pavyzdžiui, rašant formuluotę apie „glaudžius M. Katkaus ir R. Kurlianskio santykius“, buvo remiamasi tuo, kad M. Katkus buvo apklaustas „MG Baltic“ byloje.

„Taip pat buvo apklausiama tuometė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Ji liudijo, kad M. Katkus su R. Kurlianskiu darė spaudimą. Tai buvo skelbta netgi Jūsų portale, cikle „Amžiaus byla“, – sakė M. Puidokas.

Daug mįslingesnis – parlamentaro atsakymas į klausimą, kuo jis rėmėsi išvardindamas konservatorius – A. Bilotaitę, Ž. Pavilionį, J. Razmą, L. Kasčiūną ir K. Masiulį klausime apie jų ryšius su „MG Baltic“ vadovais.

M. Puidokas sakė, kad jam kyla klausimų dėl „viešai aptartų įvairių „MG Baltic“ bylos peripetijų. Pasak jo, tuo metu, kai labai aktyviai veikė „MG Baltic“ stipriausia politinė jėga buvo ne Liberalų sąjūdis, o apie kitus (turima mintyje konservatorius) – nepakankamai duomenų.

Perklaustas, kodėl buvo išvardintos būtent tos pavardės, parlamentaras atsakė, kad tikisi, kad „tie duomenys, kuriuos yra surinkę saugumo struktūros, atkeliaus iki Seimo“.

„Mes tokių duomenų turime (kad apie tuos žmones yra surinkta duomenų), bet aš dabar nenorėčiau šaltinių atskleisti“, – sakė M. Puidokas.

Kalbėdamas apie klausime minimą G. Urbono ir R. Juknevičienės ryšį parlamentaras teigė, kad jis yra tiesioginis. „G. Urbonas yra R. Juknevičienės brolis. Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. Juknevičienė buvo krašto apsaugos ministre, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos, ir daugybė analogiškoje srityje versle dirbančių įmonių patyrė įvairių sunkumų. O jo verslas suklestėjo. Netgi Kauno FNTT atlikinėjo tyrimą“, – sakė M. Puidokas.

Formuluodamas klausimą apie K. Budrio ryšius parlamentaras teigė rėmęsis T. Dapkaus mintimis, kurios buvo išsakytos jo nuomonės straipsnyje „Kaip Kremlius Lietuvoje referendumą organizavo“.

„Šitoje vietoje tikslas yra ne mesti šešėlį, o pasiekti, kad būtų pateikti labai aiškūs atsakymai, ar tai vyko, kaip tai vyko?“, – sakė M. Puidokas.

Įtaria, kad tikrasis klausimų autorius – už kadro

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, konservatorė Rasa Juknevičienė, kuri pati paliesta viename iš klausimų, nemano, kad tikrasis teksto autorius yra M. Puidokas.

„Man tai užteko jo kreipimosi į NATO generalinį sekretorių mane skundžiant, kad suprastum, kokio tai yra lygio žmogus“, – sakė R. Juknevičienė.

Parlamentarės manymu, už viso to slypi NSGK tyrime išviešintas Tomas Dapkus. „Čia yra T. Dapkaus suformuluoti klausimai. Pasižiūrėkite į jo liudijimus. Visa tai jis bandė daryti kaip savo gynybą. Išskyrus mano brolį, kur pridėjo M. Puidokas. Kadangi jis nori mane išstumti iš NATO parlamentinės asamblėjos delegacijos vadovo pozicijos“, – sakė R. Juknevičienė.

R. Juknevičienės manymu, virveles tampo kažkas kitas / DELFI nuotr.

Parlamentarė teigė puikiai žinanti T. Dapkaus veikimo principus. „Man pačiai teko su juo susidurti 2008-2010 m. Ir kai jau ministre buvau, pasitikėjau tuo žmogumi, ir tikėjau, kad jis iš tikrųjų yra nuoširdus ir sąžiningas žurnalistas“, – sakė R. Juknevičienė. Parlamentarė teigė, kad paskui jau pamatė jo veikimo metodus ir manipuliavimus, „kai jis paima žmogų į savo rankas“.

„O M. Puidoku, kuris yra pirmą kartą išrinktas, ir turi problemų dėl to, kad nori būti labai svarbiu politikoje, tai tokiu žmogumi yra labai lengva manipuliuoti. Čia yra T. Dapkaus įvaldyti metodai, ir tai yra atskleista NSGK tyrime“, – sakė R. Juknevičienė.

Klausimuose iškeltą hipotezę, kad jos brolis esą yra „galimai Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo“, parlamentarė vadino visiškai melagingomis žiniomis.

„Čia gi yra Kremliaus agentūros reikalai. Janutienės jau kokius dvejus metus voliojami dalykai prieš mane. Čia yra „fake news“ (melagingos naujienos) – paimti visišką niekalą, ir padaryti iš jo žinią“, – sakė R. Juknevičienė.

Temą, kad esą R. Juknevičienė dirba Rusijos slaptosioms tarnybos socialiniuose tinkluose yra plėtojęs, pavyzdžiui, Jurijus Subotinas, kuris buvo teistas už viešą pritarimą sovietų nusikaltimams.

Parlamentarė paaiškino, kad jo brolis niekaip nėra susijęs su politika.„Aš brolio verslu net nesidomiu, tik žinau, kad jis perveža Lietuvoje nupirktus automobilius į vidurinę Aziją. Toks – jo verslas, absoliučiai neturintis jokio ryšio su jokiomis federalinėmis institucijomis“, – sakė R. Juknevičienė.

Tai, kad klausimuose yra minimi ir kiti konservatoriai, parlamentarės nenustebino. „Puolimas prieš konservatorius ir D. Grybauskaitę yra pradėtas jau prieš keletą mėnesių. Čia yra „valstiečių“ taktika – mušti konservatorius. Tokia yra V. Putino taktika – iškelti priešą ir tą priešą mušti, nesvarbu kaip“, – sakė R. Juknevičienė.

Nenori veltis į žaidimą

Viešųjų ryšių specialistas M. Katkus į žaidimus teigė nesivelsiantis. „Manau, kad klausimus, kuriuose minima mano pavardė p. Puidokas parengė pagal buvusio žurnalisto, o dabar – neregistruoto lobisto Tomo Dapkaus pateiktą melo ir prielaidų kratinį.

Pono Dapkaus tikslas yra paprastas – diskredituoti Vytauto Bako vadovaujamos komisijos atliktą darbą. Nenorėčiau veltis į šį žaidimą, nes vienintelis T. Dapkaus taikinys yra Valstybės saugumo departamentas, kuriame nuo 2016 m. dirba mano žmona“, – teigė M. Katkus.

M. Katkus mano, kad kaunietį politiką įkvėpė T. Dapkus / DELFI nuotr.

Sako, kad žaidžia „aklą vištą“

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis nesupranta, kokiu principu remiantis valstiečiai-žalieji pasirinko savo klausimuose įvardinti jo partijos narius kaip esą susijusius su „MG Baltic“.

„Nežinau, kokiu būdu, tiesiog žinau, kad tai yra tiesiog išrinktos pavardės iš frakcijos sąrašo. Tai yra aklos vištos žaidimas, jie eina užrištomis akimis, paskutinės žaidimo sekundės tiksi, liko dveji metai jų kadencijas, laikas tuoj baigsis, ir jie tiesiog bando desperatiškai kažką atrasti“, – sakė G. Landsbergis.

Apskritai su jo partija susijusių klausimų turinį G. Landsbergis vadino absurdu. „Aš tai vertinu, kaip desperatišką būdą visomis priemonėmis nukreipti dėmesį nuo kylančio nepasitenkinimo įvairiais jų priimamais sprendimais“, – sakė G. Landsbergis, minėdamas valdančiųjų sprendimus dėl ligonių pertvarkos, mokytojų atlyginimų, dyzelinių automobilių, mokesčių reformos.

T. Dapkus nesupranta, kuo jis čia dėtas

Tomas Dapkus neigia esąs kuo nors susijęs su šia istorija. „Niekaip nesuprantu, kuo aš čia dėtas, nes neturiu jokio ryšio nei su Seimo nariu M.Puidoku, nei su jo bei kitų parlamentarų iškeltais klausimais. Taip, dalis temų yra tai, ką liudijau Seimo NSGK ir aš sakiau tiesą. Tai nesunku patikrinti. Ir kas? Dabar visi, kurie ieškos tiesos yra mano įtakoje? Juokinga“, – teigia jis savo atsiųstame komentare DELFI.

Pasak jo, „čia įprasta kai kurių asmenų taktika, ne atsakinėti į klausimus, o kurti sąmokslo teorijas apie klausimų autorius“. „Siūlyčiau nekibti ant provokacijų“, – rašė T. Dapkus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaune vykusiame „Change4Future“ akceleratoriuje pasidalijo socialinio verslo subtilybėmis (foto, video)

Istorinis įvykis katalikų bažnyčioje: popiežius išreiškė palaikymą tos pačios lyties partnerystei

Audringai Perkūno alėjoje kumščiais mosavęs A. Karalius prisivirė košės

Įspėjimas dėl stipraus vėjo: gali virsti medžiai, sutrikti elektros tiekimas

Lietuvos žemėlapis nusidažė šviesoforo spalvomis

Antrąją koronaviruso bangą Lietuvoje padės valdyti kariuomenė

Užėjo apsipirkti, bet pamiršo susimokėti: ieškomas kaukėtas vyras

Kauno rajone pradėtas antras „Kauno Logistikos Centro“ etapas: investicijos viršys 30 mln. Eur.

Vietoj papildomų rudens atostogų – nuotolinis ugdymas

Paaiškėjo, pagal ką savivaldybės bus skirstomos į rizikos grupes