Liepos pabaigoje saulei tiesiog lydant miesto erdves, kauniečiai ieško įvairių būdų, kaip nesusilydyti patiems. „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai pasidalino įvairiausiais kovos su karščiu metodais – nuo tradicinių kondicionierių iki atvėsintų paklodžių ir kelionių į Antarktį.
Kaunietis Ričardas pateikė kelias tradicines kaitros vaikymo priemones: „Pirmoje vietoje – oro kondicionierius, šiek tiek pigesnis variantas – vėsintuvas, dar pigiau – vėjelis (ventiliatorius)“, – prietaisus pagal efektyvumą išdėstė vyras, pridūręs, kad galima išsimaudyti po šiltu dušu arba tiesiog taikyti visus išvardintus būdus.
Skaitytojai čia pat pastebėjo, kad apsiginkluoti minėtais prietaisais gali būti nelengva, mat Kaune ventiliatoriai tapo tiesiog deficitine preke. Tas pats ir su baseinais, nors iš pasidalintų nuotraukų matyti, kad kai kurie gyventojai šia atgaiva lauke ar po stogu spėjo pasirūpinti pačiu laiku.
Visgi, jei pavyko pagriebti vieną paskutinių ventiliatorių, Deimantas siūlo visai paprastai susimeistrauti kondicionierių patiems: „Užšaldai porą butelių vandens, už jų pastatai ventiliatorių ir vualia – kondicionierius!“
Žaneta situacijai einant visai prastyn ir neturint nei meistro gyslelės, nei deficitinių įrenginių siūlo įsijungus kondicionierių pasėdėti automobilyje.
Prisiminė kauniečiai ir natūralius atsigaivinimo metodus. „Pasidarę ledukų raištelius, riškite juos ant rankų riešų vidinės pusės, taip pat rankų ir kojų lenkimuose. Galima dėvėti ir šlapius drabužius, bet šį metodą taikyti griežtai draudžiame, jeigu tenka būti skersvėjyje arba žmogus turi problemų su sąnariais“, – aiškino ir tuo pačiu įspėjo Alė.
Ingrida rekomendavo dar paprastesnį būdą – rankų riešus pakišti po tekančiu šaltu vandeniu. „Iškart akyse prašviesėja“, – tikino moteris. Rasa siūlė sušlapinus paklodę trumpam įkiši ją į šaldymo kamerą, o paskui į paklodę įsisupti.
„Vargau ir aš, pasidarė silpna, net įvairūs lašiukai nepadėjo. Prisiminiau senovišką būdą: porą šaukštų su kaupu druskos ištirpdyti šalto vandens vonelėje ir mirkyti joje kojas – per karščius tik šitaip ir darysiu. Pabandyti verta“, – savadarbę mineralinę atgaivą žadėjo Aldona.
Niekur iš kauniečių repertuaro nedingo ir klasikinis laisvalaikis prie vandens telkinių: vieni irklentėmis matuoja Lampėdžio ežerą, o kiti siūbuoja ant Baltijos bangų. Jūra šiomis dienomis, beje, nepaprastai šilta. Maudytis joje – vienas malonumas.
Deimantė tikino atsivėsinanti mentolio tepalu: „Išsitepi, taip šaldyt pradeda, kad užsikloti paskui norisi.“ Pasitaikė ir avangardinių pasiūlymų gyventi pas močiutę rūsyje, važiuoti atostogauti į pietų ašigalį arba leisti laiką pirtyje su karšta arbata. O jeigu paprasčiau – tiesiog valgyti daug ledų.
Anot Linos, nuo karščio gelbėtis išvis nereikia, o juo tik džiaugtis, nes atėjęs ruduo atneš šaltį ir lietų. Tokia pozityvi nuostata įtikino ne visus. „Kuo čia džiaugtis? Manot, (…) visiems labai reikia tos vasaros? Išsimiegoti gerai neįmanoma, nes per karšta, darbingumas krenta, lauke normaliai nepasportuosi ir neprasibėgsi tokiu oru. Greičiau jau ateitų vėsesnis ruduo, kai bent pamiegoti normaliai bus galima“, – atšovė Ana.
Kai kurie gyventojai orų situacijos išvis nedramatizavo – jų teigimu, tik šiandien nepaprastai karšta, o ateinančią savaitę vyraus visai normali vasariška temperatūra.
„Toliau (šią savaitę – „Kas vyksta Kaune“) – apie 30 laipsnių, normalūs karščiai. Atrodo, lyg be perstojo 40 būtų. Pažiūrėkit, kas darosi Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje – ten arti 40 laipsnių. Švedijoje, Graikijoje, Latvijoje – gaisrai. Netoli Europos, Afrikos žemyne – net 51 laipsnis karščio, todėl čia palyginus su tuo, kas darosi vien Europoje, yra niekis“, – tvirtino aukštos temperatūros neįbaugintas kaunietis.
