Komunikacija apie Kauną, kaip šiuolaikišką miestą, realybėje atrodo kiek kitaip. Pastatęs bene šiuolaikiškiausią autobusų stotį Lietuvoje, Kaunas tebegyvena provincijos grafiku. Prireikus vakare nuvykti į šalies sostine, paaiškėja, kad paskutinis keleivinis transportas iš Kauno išvažiuoja nė saulei nenusileidus.
Kaunietė Emilija Ž. (tapatybė redakcijai žinoma) kreipėsi į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją klausdama, ar normalu, kad sekmadienio vakarą sostinę pasiekti galima nebent „vaikišku“ laiku – į Vilnių iš Kauno tiek autobusas, tiek traukinys išvyksta 21.30 val.
Privertė keliauti sostinėn paryčiais
„Juk tai pakankamai ankstyvas laikas, vasarą tokiu metu dar net nesutemę, o šiuolaikiški žmonės tikrai negyvena ir neina miegoti „su vištomis“. Toks jausmas, kad viešasis transportas orientuotas tik į vyresnio amžiaus publiką, o ką daryti jauniems žmonėms, kuriems susitikimai, vakarėliai tikrai baigiasi gerokai vėliau?“ – dėstė Emilija Ž.
Moteris atkreipė dėmesį į tai, kad norint Kaune sudalyvauti kokiame nors renginyje ir ketinant vykti viešuoju transportu, po to teks iki 4 val. ryto laukti pirmo autobuso arba ieškoti nakvynės, „nes tikrai joks renginys anksčiau 23 val. nesibaigs“.
Beje, kaunietės pastebėjimai ne teoriniai – Emilija Ž. savo kailiu patyrė reiso Kaunas-Vilnius ypatumus. Grįžus iš pajūrio, jos kartu atostogavusiai dukrai pirmadienį anksti ryte reikėjo būti darbe, tačiau parvažiuoti į Vilnių vakare nebebuvo galimybės – teko keltis labai anksti ir drožti tiesiai į darbą su visa atostogų manta. „Manome, kad nemažai žmonių susiduria su panašiomis susisiekimo problemomis“, – pridūrė skaitytoja.
Paskelbus apie tai įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ su klausimu, ar yra daugiau žmonių, patyrusių tokį nepatogumą, atsiliepė ne vienas asmuo, tvirtinęs, kad taip pat buvo patekęs į nemalonią situaciją, kai teko sukti galvą, kaip grįžti į sostinę. „Esu tai patyrusi“, – socialiniame tinkle parašė žinoma žurnalistė ir rašytoja Audronė U. Komunikacijos specialistė Delija M. komentavo, kad pamačius, kada iš Kauno išvyksta paskutinis visuomeninis transportas, jai teko net nebaigus vakarienės kilti nuo stalo ir paskubomis lėkti į stotį. „Tada viską metėm ir brolis mane vežė į tą paskutinį autobusą, liūdna“, – komentavo moteris.
„Galėtų savaitgaliais būti naktinis traukinys, lai jis būna brangesnis, bet manau, kad tikrai sulauktų populiarumo. O miestų draugystei tai tikrai padėtų“, – siūlė ir kaunietė Greta T.
Kaip panorėję vežti negali
Kauno autobusų stotį valdančios ir bent keliolika kartų per dieną į sostinę vežančios bendrovės „Kautra“ marketingo grupės vadovas Mindaugas Sakalauskas pažymėjo, kad Lietuvoje tarpmiestinių autobusų rinka nėra laisva, ją reguliuoja valstybė. „Kur ir kada panorėjęs negali važiuoti. Turi gauti leidimą iš Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA)“, – „Kas vyksta Kaune“ aiškino M. Sakalauskas.
Jis tikino, kad visuomet žiūrima į keleivių poreikius. Jie einant metams kinta, kai kur gyventojų mažėja, kai kur daugėja – į tai „Kautra“ reaguoja.
Jei matoma, kad yra poreikis ir masė keleivių, kurie vyktų tarpmiestiniais autobusais, įmonė bendrauja su transporto saugos administracija, teikia jai pasiūlymus ir LTSA atsižvelgia į tai išduodama leidimus.
„Darome keleivių analizes, stebime jų srautus ir važiuojame, kai yra poreikis. Šiuo atveju minimi vėlesni reisai nebūtų rentabilūs“, – galimybių pasiekti Vilnių vakare trūkumą grindė M. Sakalauskas.
Naktinis reisas – tik iš sostinės
Emilijos Ž. minėtą paskutinį reisą į Vilnių, išvykstantį 21.30 val., organizuoja kita stambi keleivių pervežimo įmonė „Toks“. Iš sostinės į Kauną, antra vertus, dar galima išvažiuoti 23 valandos autobusu, kurio galutinė stotelė – Palanga.
„Toks“ generalinis direktorius Arūnas Indrašius „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad reisų laikai nustatyti atsižvelgiant į keleivių srautus. Išeitų, vykstančių į sostinę vėlyvą vakarą nėra, o priešinga kryptimi važiuojantis naktinis autobusas išlaidas pateisina tik skersuodamas per visą Lietuvą ir stodamas daugelyje tarpinių stotelių, kurių viena – Kaunas.
Kaip tikslino A. Indrašius, darbo dienomis ir savaitgaliais dieniniai maršrutai išdėstyti tankiai, o išvykimo laikai šiek tiek skiriasi, bet vėlyvasis transportas iš esmės važiuoja tuo pačiu laiku. „Tiesiog reguliuojame reisus pagal keleivių skaičių, kad autobusai būtų užpildyti“, – sakė pašnekovas.
Jis spėjo, kad vėlyvo susisiekimo klausimas žmonėms, turbūt, itin aktualus vykstant didelėms šventėms, tarkime, neseniai praūžusiai Dainų šventei. Jos vakariniams renginiams pasibaigus gana vėlai, anot generalinio direktoriaus, kompanija paleido talpesnius autobusus.
„Kalbant apie paskutinį reisą Kaunas-Vilnius, po 21.30 val. organizuoti kelionės tiesiog neapsimoka – į sostinę niekas nebevažiuoja. Išvykę tuo autobusu, žmonės Vilniuje ir taip būna 23 val., reikalo važiuoti vėliau nebėra“, – tvirtino A. Indrašius.
Draugystė baigiasi ties valstybinės institucijos slenksčiu
Turint omeny paskutinius porą metų aktyviai propaguojamą, o gal tik deklaruojamą dviejų didžiausių miestų draugystę, „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, ar Kauno savivaldybė nesvarstytų bičiuliškus santykius stumtelėti pirmyn bent savaitgaliais subsidijuodama vėlyvą transportą į Vilnių.
Visgi ir miesto valdžia čia ištraukė LTSA kortą, atsiribodama nuo sumanymo savo teisinio neįgalumo argumentu. Kaip portalui pabrėžė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras, tolimąjį (tarpmiestinį) susisiekimą autobusais šalyje organizuoja Lietuvos transporto saugos administracija prie Susisiekimo ministerijos.
Minėta kompetentinga įstaiga pagal keleivių srautus ir poreikį nustato Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus bei tvarkaraščius, o taip pat konkurso keliu parenka vežėjus jiems aptarnauti.
„Kauno miesto savivaldybė neturi teisės organizuoti tarpmiestinio susisiekimo, todėl neturi ir teisinio pagrindo subsidijuoti tam tikrus reisus“, – komentavo P. Keras, pridėjęs, kad kauniečių nusiskundimų dėl vakarinio susisiekimo savivaldybė gavusi nėra.
Ilgas biurokratijos kelias
LTSA Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Kuzas „Kas vyksta Kaune“ pateiktuose atsakymuose nurodė, kad įprastai tolimojo susisiekimo tvarkaraščiai rengiami atsižvelgus į vežėjų, miestų savivaldos atstovų ir visuomenės pasiūlymus. Atsižvelgiama ir į teisinį tvarkaraščių sudarymo reglamentavimą.
„Lietuvos transporto saugos administracijos nustatytais maršrutais keleivius vežantys vežėjai parenkami konkurso būdu. Vežėjo parinkimo procedūros numatytos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklėse. Šiuo metu tarp Vilniaus ir Kauno keleivius veža trys skirtingi vežėjai. Sutartys su vežėjais sudarytos penkeriems metams“, – sakė I. Kuzas.
Šios įmonės – jau minėta „Kautra“, „Toks“ ir mikroautobusais keleivius aptarnaujantis „Transrevis“. Kiekviena bendrovė per dieną iš Kauno į Vilnių ir priešinga kryptimi veža po keliolika kartų.
I. Kuzas informavo, kad maršruto tvarkaraštis nustatomas ar keičiamas LTSA iniciatyva, taip pat gavus pasiūlymų iš vežėjų, miestų savivaldos atstovų, pranešimų iš visuomenės apie keleivių poreikių neužtikrinimą ar papildomų reisų poreikį. Savarankiškai organizuoti reguliaraus tarpmiestinio susisiekimo įmonės negali.
Teoriškai reisai galėtų atsirasti
„Per pastaruosius kelerius metus vežėjai ir suinteresuoti asmenys į LTSA nesikreipė dėl vėlesnių kelionių iš Kauno į Vilnių poreikio, todėl papildomų kelionių į tvarkaraščius neįtraukta“, – esamus reisų laikus grindė I. Kuzas.
Jo teigimu, siekiant išsiaiškinti maršrutų poreikį yra pradėti tirti keleivių srautai ne tik tarp Vilniaus ir Kauno, bet ir visoje Lietuvoje. Šis tyrimas įsibėgėja – surinkus detalesnę informaciją, bus sprendžiama dėl maršrutų skaičiaus padidinimo.
„Jei būtų nustatytas papildomų reisų poreikis, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Taisyklėmis reisai pagal naują tvarkaraštį būtų pasiūlyti šiuo metu keleivius aptarnaujantiems vežėjams. Jiems atsisakius vežti keleivius papildomais reisais, būtų organizuojamas konkursas naujam vežėjui parinkti, o su konkurso nugalėtoju pasirašoma sutartis ir jam išduodamas leidimas“, – netrumpą reiso įvedimo procedūrą nusakė LTSA specialistas.
I. Kuzo tvirtinimu, gavus pasiūlymų dėl vėlesnių reisų iš Kauno į Vilnių, tokie reisai galėtų atsirasti. Tačiau LTSA negali garantuoti, kad minėti pasiūlymai būtų įgyvendinti, jei vežėjai atsisakytų vežti keleivius vėlyvu metu arba konkurse nedalyvautų nė vienas pretendentas.
