Dainius Liegus nusprendė pagerbti prieš 85 metus žuvusių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno atminimą neįprastai – nuskrisdamas likusią jų planuoto skrydžio dalį motorizuotu parasparniu nuo Pščelniko (Lenkija) iki Kauno. Tiesa, vyras tiksliai nežino, kada pradės kelionę, nes tam trukdo permainingi orai, tačiau užsibrėžta skrydį atlikti iki rugpjūčio.
Apie 650 km atstumą per 12-14 val. D. Liegus įveiks motorizuotu parasparniu „Lituanica“. Juo turėtų pakilti į 0,5-1,5 km aukštį.
Myslibužas-Kaunas – per pusę paros
Daugkartinis Lietuvos parasparnių čempionas, „Laisvo skrydžio“ klubo prezidentas D. Liegus kelionę pradės Pščelniko miške (šiaurės vakarų Lenkijoje), šalia Myslibužo miesto, kur 1933 m. įvyko lėktuvo „Lituanica“ katastrofa, o nusileis Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kuriame prieš 85 metus ir turėjo būti pabaigtas S. Dariaus ir S. Girėno skrydis.
Vilniuje gyvenantis sportininkas pasakojo, kad pirma pažintis su parasparniais įvyko dar 2005 metais, kai studijuojant vienas bičiulis pradėjo mokytis ir skraidyti laisvo skrydžio parasparniu. „Tada dar net įsivaizduoti negalėjau, kada galėsiu ir sau tai leisti. Ir tik 2009 m. pagaliau pavyko įsigyti pirmą naudotą savo įrangą bei įgyti piloto licenciją. Nuo tada mano laisvalaikis tapo neatsiejamas nuo parasparnių. Kuomet žmogus gauna progą skrieti kaip paukštis – jis to jau nebegali pamiršti!“, – pasakojo D. Liegus.
Ore jis praleidžia apie 50-100 valandų per metus. Stengiasi dalyvauti ne tik varžybose bet ir klubinėje bei visuomeninėje veikloje. Vienas iš labiausiai įsimintinų jo triukų ore – šuoliai su parasparniu iš karšto oro balionų.
Inspiravo valstybės šimtmetis ir legendinio skrydžio 85-metis
D. Liegus atviravo, kad kelionės idėja kilo praėjusią žiemą, kuomet skraidymų šaltuoju sezonu būna pakankamai mažai ir kankina savotiškas skrydžio „troškulys“, tada kyla ir įvairių idėjų.
„Šiemet sutapus Lietuvos valstybės 100-mečio ir „Lituanica“ skrydžio 85-mečio progoms, norėjosi pažymėti šias svarbias sukaktis ir padaryti tai būdu, kurį mėgstu, t.y. skristi parasparniu. Tiksli skrydžio diena kol kas nėra žinoma, mano tikslas – atlikti skrydį iki rugpjūčio mėnesio. Skrydis labai priklausomas nuo orų sąlygų: turi būti palanki vėjo kryptis ir stiprumas, nebūti kritulių, nes parasparnis yra labai nuo to priklausomas. Įveikti 650 km parasparniu – ganėtinai didelis iššūkis. Nuolatos stebiu prognozes ir skrydžio data gali paaiškėti tik likus kelioms dienoms. Labai tikiuosi, jog liepos mėnesį bus diena, kuri leis sėkmingai įveikti šį maršrutą, nes būtent liepos vidury vyko pats „Lituanicos“ skrydis“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė D. Liegus.
Primenama, kad S. Darius ir S. Girėnas eksperimentiniu lėktuvu „Lituanica“ iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto pakilo 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. Lėktuvas liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dab. Lenkija, Pščelniko k.).
Planavo skristi dviese
Iš pradžių parasparnių čempionas planavo maršrutą įveikti dviese su pilotu a.a. Aivaru Akramu, tačiau sausio pradžioje jis dingo be žinios, skrisdamas maršrutą Vilnius – Nida. „Po šios liūdnos žinios ilgai svarsčiau, bet nusprendžiau neatsisakyti idėjos imtis šio skrydžio, kad ir vienas“, – pažymėjo pašnekovas.
Vyksta pasiruošimas
Pasiruošimo skrydžiui procesas vis dar vyksta: kai tik yra laiko ir leidžia orų sąlygos, D. Liegus bando atlikti ilgesnius ar trumpesnius skrydžius, stebi skridimo greitį, kuro sąnaudas, taip pat ar gerai veikia ryšio priemonės, navigacija, „live tracking’as“. „Kadangi labai sunku numatyti kokios tiksliai bus orų sąlygos skrydžio dieną – labai sunku pasakyti kiek laiko teks išbūti ore, preliminariai ore gali tekti išbūti 10-14 valandų“, – planuoja pašnekovas.
Jis pažymėjo, kad parasparnis yra medžiaginis skraidymo aparatas, pakankamai lėtas, lyginant su kitais orlaiviais ar lėktuvais. Vidutinis kreiserinis skridimo greitis yra apie 45-50 km/h. Norint įveikti 650 km atstumą per vieną būtina skristi pavėjui. „Taigi, viso maršruto metu turėtų laikytis vidutinio stiprumo pietvakarių vėjas ir dar be kritulių, nes sušlapęs parasparnis tiesiog neskristų ir nukristų“, – aiškino D. Liegus.
Motorizuotas parasparnis komplektuojamas iš dviejų esminių dalykų: paties sparno ir motoro. Norėta kiek galima labiau atitikti spalvą, kadangi oranžinės spalvos sparno nepavyko rasti, įsigytas raudonos spalvos sparnas ir ant jo uždėtas didelis baltas užrašas „Lituanica“ (tai vokiečių gamintojo U-Turn, 2012 m., 26 kv. metrų ploto modelis „Reflaction“, motoras – italų gamybos „Sky engines“ 110 kubinių centimetrų, 26 arklio galių).
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
