Nuostabaus grožio Kauno marių regioninis parkas kauniečių ir miesto svečių – itin mėgstama poilsio vieta. Pasakiški vaizdai atsiveria nuo Kauno marių pakrantės, žvilgsnis užkliūna už Pažaislio vienuolyno, jactklubo, pasivaikščioti kviečia Arlaviškių kadagių slėnis ar Dubravos rezervatinė apyrubė, apsistojimui įrengtos Girionių, Laumėnų, Drakono, Samylų, Gastilionių poilsiavietės, ilgesniam poilsiui – Duobakalnio stovyklavietė. Tačiau, ne visi lankytojai čia atvyksta grožėtis gamta, kiti – tiesiog atveža išpilti šiukšles: maisto pakuotes ir likučius, drabužius, baldus, padangas bei automobilių dalis, o kartą rastas net klozetas.
„O sako, miške nedygsta „grybai“… Po savaitgalio jie išdygo miškelyje netoli Miškininkų gatvės, Vaišvydavoje (einant keliuku už medelyno šiltnamių). Gal kas prisiminsite buvę svečiuose ir sėdėję ant tokių baldų? Gal žinote, kas įsigijo naują sofą? Panašu, šie „grybautojai“ dar ir atžalų turi, nes šalia sofos guli daiktas, panašus į kūdikio lovelę. Ir kaip tai paaiškinti vaikams? O mums pranešusi Laura teigia, kad baldai dar geros būklės, tad gal kažkam reikia?”, – liepos 9 d. feisbuke paskelbė Kauno marių regioninio parko direkcija. Po įrašu puikavosi iliustracijos: miške sumesti foteliai, vaiko lovelės dalys. Tiesa, šie daiktai išmesti ne pačiame regioniniame parke, bet visai netoliese, o paviešinus nuotrauką vienoje feisbuko grupėje apie atiduodamus baldus, netrukus baldų miške nebeliko.
Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr. specialistas (reindžeris) Evaldas Makrickas portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad daugiausiai šiukšlių matyti šiltuoju metų laiku, kai nutirpsta sniego danga. Šiukšlinama spontaniškai, kiek daugiau atliekų randama po savaitgalių.
„Poilsiavietėse ar prie pažintinių takų karts nuo karto vis pasitaiko, kad atliekas atveža iš miesto ar sodų bei išverčia krūvomis. Pasitaiko atvejų, kai vietiniai gyventojai vedini senų įpročių, veikiausiai iš sovietmečio laikų, į tam tikrą vietą reguliariai tempia atliekas. Mūsų parko darbuotojai tai sutvarko, o po kiek laiko, žiūrėk, ir vėl čia styro šiukšlių krūvos“, – sakė E. Makrickas.
Jis išskyrė, kad daugiausiai šiukšlių išmetama Dubravos pelkėje bei Arlaviškių kadagių slėnyje. Pasak specialisto, ten randami kavos puodeliai, sumuštinių dėžutės, plastikiniai indai, maisto atliekos, vienkartinės kepsninės, alaus buteliai. Pasitaiko ir kilimų, padangų, automobilių detalių, žaislų, drabužių, kartais ir baldų, o prieš kelerius metus Neveronių apžvalgos aikštelėje rastas net sudegęs automobilis.
Tiesa, pastebima, kad išpopuliarėjus taromatų kultūrai, Kauno marių pakrantėse šiek tiek sumažėjo išmetamų plastikinių butelių.
Darbuotojai rastas šiukšles veža į artimiausius konteinerius, išgabenti jas padeda ir vietinė Dubravos urėdija, taip pat organizuojamos gyventojų talkos, kasmet dalyvaujama visuotinėje Lietuvos tvarkymosi akcijoje „Darom“.
„Šiukšlės kenkia gyvūnams, jie gali patekti į žvejų paliktus tinklus, beje, ten įsipainioti gali ne tik žuvys, bet ir paukščiai, ežiukai ir kt. Pakelėse išmestos šiukšlės traukia graužikus, kuriuos medžioja pelėdos ar kiti paukščiai, tad šiems išėjus į kelią, galimi nelaimingi atsitikimai su automobiliais“, – perspėjo E. Makrickas.
Reindžeris primena, kad šiukšles mesti reikia šiukšliadėžėse, o jei jos pilnos – ieškoti tuštesnių ar išsivežti su savimi. Didesnes šiukšles palikti reikia tam skirtuose konteineriuose.
Kauno marių regioninio parko atstovai įspėja, kad gamtinėse teritorijose konteineriai dažniausiai yra pastatyti aikštelėse prie pagrindinių lankytinų vietų, už jų įrengimą ir priežiūrą atsakingos seniūnijos ir miškininkai.
„Pačiuose pažintiniuose takuose šiukšliadėžių nėra, nes lankytojai šiukšles turi išsinešti ir išmesti į konteinerius aikštelėse arba ten, kur yra galimybė išmesti tvarkingai“, – teigė Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovai.
Primenama, kad Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, jog užteršus mišką nedideliu kiekiu atliekų, teršėjų laukia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų. Aplinkos užteršimas 1 kubinio metro ir didesniu atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 1,4 tūkst. eurų iki 2,4 tūkst. eurų. Aplinkos užteršimas 5-ių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu baudžiamas iki 4,3 tūkst. eurų bauda.
