Gyvenimas su mirusiuoju: kaunietė nė nenumanė, kas slypi spintoje | Kas vyksta Kaune

Gyvenimas su mirusiuoju: kaunietė nė nenumanė, kas slypi spintoje

delfi.lt 2018/06/29 11:16
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Tūkstančiai žmonių savo spintose, sekcijose ar miegamuosiuose laiko urnas su artimųjų palaikais. Įstatymas tą leidžia daryti tik laikinai, tačiau už tvarkos pažeidimus jokių sankcijų nenumato. Skylės įstatyme šeimas priveda prie vaidų, kaip nutiko prieš porą metų nužudyto ir iki šiol nepalaidoto garsaus kovotojo Remigijaus Morkevičiaus atveju.

Neseniai paaiškėjo, kad iki šiol nepalaidotas 2016 metų gruodį nužudytas garsus kovotojas, kelis kartus už žmonių sumušimą teistas R. Morkevičius. Kaip pranešė LNK televizija, dėl vyro palaikų susikibo velionio artimieji – urna vis dar nepalaidota, ją saugo buvusi velionio draugė ir vaikų motina. Turbūt mažai kam žinoma ir tai, kad mirusiojo pelenų išbarstyti neleidžiama.

Tokių atvejų – ne vienas. Prieš mėnesį po staigios mirties tėvą palaidojęs Artūras pasakoja, kad jo mama sutuoktinio urną tebelaiko namie.

„Per daug netikėta buvo ir per sunku išsiskirti. Jam turėjo padaryti nesudėtingą operaciją, bet dėl komplikacijų viskas baigėsi mirtimi. O man per sunku bandyti mamą perkalbėti, todėl kol kas nieko nedarau, dar nedaug laiko praėjo“, – teigė Artūras.

Kaunietė Sofija pasakojo tik po penkerių metų sužinojusi gyvenanti kambaryje, kuriame laikoma urna su mirusiojo pelenais. Iš giminių butą nuomojusi mergina buvo itin nustebusi, kada sužinojo, kad spintoje stovi vaza su pelenais.

Pasirodo, po pasaulį išsibarstę giminaičiai vis neprisiruošė išbarstyti velionio palaikų. „Aš iš tos situacijos tik pasijuokiau, manęs tai nenugąsdino“, – teigė Sofija.

Iki mirties urną su mylimo vyro palaikais miegamajame laikė aktorė, režisierė Galina Dauguvietytė. Režisierei mirus, jos ir vyro urnos palaidotos Dauguviečių vienasėdyje, pačiame Biržų rajono pakraštyje, tėvų ir senelių sodyboje po klevu. Tik po laidotuvių paaiškėjo, kad ir pati režisierė palaidota nelegaliai – įstatymai neleidžia palaikų išbarstyti ar palaidoti bet kur.

Bijo, kad palaikai neatsidurtų šiukšlyne

Pagal Žmogaus palaikų laidojimo įstatymą, kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose.

Nors dabar kremuotus palaikus namuose galima laikyti labai trumpai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pripažįsta: už laikymo pažeidimus niekas negresia.

„Naujajame įstatyme numatyta, kad atsiras išbarstymo aikštelės – kad nebūtų barstoma rekreacinėse ar poilsio vietose. Urnoje tarp pelenų yra ir metaliniai simboliai su žmogaus inicialais. Įsivaizduokime, jei mes juos išbersime į jūrą, pavyzdžiui, nuo tilto ir paskui tuos metalinius ženklelius pradės pajūry rasti gintaro ieškantys žmonės. Svarbu, kad tai būtų reglamentuota. Diskutuosime dėl laiko, kiek galima laikyti – 10, 15 ir 20 metų yra svarstytini variantai, manau, rasime protingą sprendimą, kiek, kaip, kokiomis sąlygomis galima laikyti ir išbarstyti“, – kalbėjo K. Mažeika.

K. Mažeika / DELFI nuotr.

Komiteto vadovo teigimu, „neapibrėžtumas kelia klausimų“, tad reikia su visuomene sutarti dėl optimalaus laikymo laiko. „Bet tai neturėtų būti metų metus, nes, galų gale, ateis laikas, kai urną, neduok Dieve, kažkas ras išmestą konteineryje. Tai būtų didžiausias nemalonumas žmonėms, kurie gerbia palaikus.

Arba komitete diskutavome, kad numirus šeimos nariui, kuris laiko kito šeimos nario urną, ji su visais daiktais atsiras šiukšlyne. Įsivaizduokite – situacija tikrai nemaloni. Tad reikia tam tikrų apribojimų ir saugiklių – arba išbarstyti aikštelėje, arba palaidoti“, – dėstė K. Mažeika.

Aplinkos ministerijos aiškinimu, kadangi įstatymas nenustato laikino laikymo termino, sprendimą, kada žmogaus palaikus urnoje reikėtų palaidoti, priima mirusiojo giminės ar artimieji.

„Atsižvelgiant į tai, kad „laikinas“ sąvoka neapibrėžta, negali ir manome, kad netikslinga nustatyti administracinę atsakomybę (manytina, kad įstatymo leidėjas sąmoningai nereglamentavo saugojimo termino, o paliko sprendimą priimti artimiesiems). Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato atsakomybės už ilgą urnos su žmogaus palaikais saugojimą namuose ir valstybinės institucijos to nekontroliuoja“, – teigiama Aplinkos ministerijos komentare.

Barstyti pelenų negalima

Kėdainiuose veikiantį krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas pastebi, kad laikino urnos saugojimo sąvoka neapibrėžta. Praktikoje orientuojamasi, kad laikinas saugojimas reiškia apie 3 mėnesius. Apklausęs krematoriumo klientus, V. Labanauskas buvo nustebęs – 80 proc. atvejų sužinojo, kad palaikai bus laikomi namie.

„Kita problema – registro apskaita vykdoma tik mirties atveju, kada išduodamas medicininis mirties liudijimas. Viskas tuo ir baigiasi – kas toliau kur vyko, kas toliau kur nukeliavo, kur palaidota – apie tai nelabai kas žino. Lietuvoje nėra vieningos apskaitos sistemos, kuri padėtų kai, pavyzdžiui, iš užsienio atvažiavę artimieji norėtų sužinoti, kur tas jų giminaitis vis tik palaidotas“, – aiškino V. Labanauskas. Taigi nežinoma, nei kas padaryta su kūnu, nei kur jis palaidotas, jei kūnas kremuotas, kur laikoma urna.

V. Labanauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Tuo metu kapinės veda savo registrą, kuris dažnai netvarkingas. Krematoriume, V. Labanausko aiškinimu, vykdoma griežta apskaita – išduodamas kremavimo dokumentas, išsaugomi kremavimo proceso vaizdo įrašai, taigi yra galimybė įsitikinti, ar viskas atvežta ir kremuota. Taip pat privalomai pažymima vieta, kur palaikai bus palaidoti.

V. Labanausko teigimu, pelenai negali būti išbarstomi bet kur, tačiau ir tai nereglamentuota. Nors įstatymai numatė kapinėse atsirasiant pelenų barstymo laukus, tokių iki šiol nėra. Tuo metu civilizuotose valstybėse tokie laukai yra, tai gelbsti neturintiems ar nenorintiems kapo, neturintiems prižiūrėti kapavietę galinčių artimųjų.

„Pelenų barstymas kažkur kitur yra veliono valia, tačiau kas tai prižiūri, kas atsako, kas reglamentuoja – nėra. Formaliai to negalima daryti, bažnyčia tam prieštarauja, įstatymas neapibrėžia, kur ir kaip pelenus išbarstyti, jei velionis to pageidavo, kaip tą padaryti nekenkiant aplinkai ir kad būtų teisėta. Tai irgi neapibrėžta, visiškai neaišku“, – problemas įvardijo V. Labanauskas.

Kapsulė turi būti nedūžtanti

Kremavimo procedūroms taikomi tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, draudžiama kremuoti žmogaus palaikus tą pačią dieną, kurią išduotas medicininis mirties liudijimas. Kremavimo krosnyje vienu metu galima kremuoti ne daugiau kaip vieno žmogaus palaikus.

Kremuoti žmogaus palaikai turi būti sudėti į nedūžtančią, šviesai ir skysčiui nepralaidžią kapsulę. Ant kapsulės kremavimo įmonė turi įskaitomai įspausti šiuos duomenis: mirusiojo vardą, pavardę ir asmens kodą, mirusiojo gimimo ir mirties datą, kremavimą atlikusios įmonės kodą ir kremavimo datą, kremavimo registracijos numerį, atitinkantį numerį kremavimo registracijos žurnale.

Pagal įstatymą, kremuoti palaikai laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke. Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose. Neseniai Seimas patikslino Žmonių palaikų laidojimo reglamentavimą, tačiau palaikų laikymo klausimo nesprendė.

„Buvo atliktas visuomeninės organizacijos tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad per 80 proc. vykdomos veiklos, susijusios su žmonių palaikų laidojimu, yra šešėlyje. Šio įstatymo pakeitimu ir siekiama ištraukti kuo daugiau veiklos iš šešėlio, kad ji būtų reglamentuota. Tiek gyventojams, tiek pačiam verslui būtų sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos, kad ši veikla būtų pakankamai maksimaliai skaidri“, – Seimo pranešime cituojamas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika.

Priimtomis pataisomis patikslinta termino „žmogaus palaikų pirminis vežimas“ apibrėžtis, žmogaus palaikų gabenimo reikalavimai, žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti reikalavimai ir žmogaus palaikų vežimo į užsienio valstybes reikalavimai. Patikslintos laidojimo paslaugų teikėjo pareigos, atvejai, kada draudžiama kremuoti žmogaus palaikus.

Seimas taip pat patikslino atvejus, kada draudžiama kremuoti žmogaus palaikus: kai asmuo pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo; jei tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas dėl kremavimo; jei nenustatyta mirusiojo asmens tapatybė; jei negautas rašytinis prokuroro sutikimas; jei negautas rašytinis prokuroro sutikimas, kai norima kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus ir kitais atvejais.

Pataisos įsigalios 2019 m. gegužės 1 d.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA