Jau šį šeštadienį (birželio 30 d.) į Dainų slėnį suplauks tūkstančiai žiūrovų, čia vyks Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ atidarymo renginys Kaune „Dainų diena“. Kaskart ši šventė sutraukia apie 10 tūkst. žiūrovų, šįmet jų laukiama dar daugiau, nes atkurtoji Lietuva mini 100-metį.
Dvidešimtoji Lietuvos dainų šventė aidės birželio 30 d. – liepos 6 d. Ji organizuojama kas ketverius metus.
Kaune vyks šventės atidarymas, vėliau šventė persikels į Vilnių. Pasižvalgykime į Dainų šventės istoriją ir šiandieną, kur puikuojasi įdomūs ir stebinantys faktai.
10 faktų apie Dainų šventę
1. Visos Lietuvos dainų šventė pirmą kartą buvo surengta 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. (dėl liūties antroji diena nukelta), tuomet ji vadinosi Dainų diena, atidaryme prakalbą sakė pats Prezidentas Antanas Smetona. Nuo tol nusistovėjo tradicija Dainų šventės atidarymą rengti Kaune.
2. Pirmą kartą Dainų šventė vyko Petro Vileišio aikštėje, Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos metu (apsilankė apie 200 tūkst. žiūrovų) ir tik nuo 1950 m. dainų šventės pradėtos rengti Dainų slėnyje. Pirmoji dainų šventė buvo mokama, bilietai žiūrovams atsiėjo: sėdėti nuo 2 iki 6 eilės – 8 lt., nuo 7 – 16 eilės – po 5 lt., 17 – 60 eilės – po 2 lt., stovimos vietos – po 1 lt. Seniau į Dainų šventę žmonės traukė arklių tramvajumi, autobusais, yrėsi valtimis, važiavo autotaksometrais, samdė vežikus bei dardėjo siauruoju geležinkeliu.
3. Pirmoji Lietuvos Dainų šventė pavadinta Dainų diena, joje dalyvavo 86 chorai (bažnyčių, mokyklų, kultūros draugijų, kitų organizacijų) ir apie 3 tūkst. dainininkų. Jiems dirigavo Juozas Naujalis, Stasys Šimkus, Julius Štarka, Apolinaras Likerauskas, Kostas Gurevičius, Mykolas Karka, Vladas Paulauskas ir Antanas Vaičiūnas. Pirmoji sudainuota daina buvo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Dainų šventės ir šiandien neįsivaizduojamos be kultinių kūrinių, skambėjusių jau pirmose dainų šventėse: J. Naujalio „Lietuva brangi“, „Jaunimo giesmė“, „Pavasaris“, S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ ir kt.
4. 1927 m. išleistas leidinys apie žiaunų mankštą ir lūpų gimnastiką. Dainininkams derėjo juo vadovautis. Būdavo taip treniruojamasi, kad su liežuviu nosies galą dainiai gebėtų pasiekti.
5. 2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
6. Neįtikėtina, tačiau šįmet Dainų šventėje Vilniuje dalyvaus su Lietuva jokių giminystės ryšių neturintis japonų vyrų choras „Jordankai“ bei vienas Austrijos choras, lietuviškai išmokę visą repertuarą ir įveikę atranką! Apie japonus gegužės 22 d. rašė vienas didžiausių Japonijos dienraščių „Mainichi“, jį skaito daugiau nei 3 milijonai žmonių visoje Japonijoje. Straipsnyje daug dėmesio skiriama ir išskirtinei Lietuvos dainų švenčių tradicijai.
7. Per visą 2018 m. dainų šventę „Vardan tos…“ Kaune ir Vilniuje vyks šešiolika renginių ir bus atlikta 1 tūkst. muzikinių kūrinių. Vyriausiu šventės atlikėju taps 102 m. kanklininkas iš Australijos Stasys Eimutis, kuriam daugiau metų nei atkurtai Lietuvai! Jauniausiai šventės dalyvei – vos 4 m.
8. Skaičiuojama, kad šimtmečio dainų šventėje dalyvaus daugiau nei 36 tūkst. dainininkų ir šokėjų bei iki 150 tūkst. žiūrovų. Dainų švenčių dalyvių rekordas pasiektas 2009 m., švenčiant Lietuvos vardo pirmo paminėjimo tūkstantmetį, tuomet dalyvavo daugiau kaip 40 tūkst. atlikėjų.
9. Lietuvos šimtmečio dainų šventėje 2018 m. Kaune ir Vilniuje dalyvaus didžiulė pasaulio lietuvių kolektyvų delegacija – daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių iš 15-kos pasaulio šalių: Airijos, Argentinos, Australijos, Belgijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Urugvajaus ir Vokietijos.
10. Šįmet išleista proginė 2 eurų moneta, skirta Dainų ir šokių šventei. Monetos averse pavaizduotos lietuvių liaudies šokį ir dainą simbolizuojančios stilizuotos žmonių ir paukščių figūros, būdingos vienam iš lietuvių tautodailės žanrų – karpiniams. Yra užrašas LIETUVA, išleidimo metai – 2018, taip pat gamintojo UAB „Lietuvos monetų kalykla“ logotipas, apskritimu išdėstyta 12 ES žvaigždžių. Monetos briaunoje iškalta: LAISVĖ, VIENYBĖ, GEROVĖ. Moneta išleista 0,5 mln. vnt. tiražu.
Ypatinga programa Kaune
Šį šeštadienį, 19 – 22 val., Dainų slėnyje apie 2,5 tūkst. atlikėjų iš Lietuvos, Estijos, JAV ir Kanados sukurs neregėtą šventę. Renginyje pasirodys solistai Linas Adomaitis, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, Rasa Serra, Marius Polikaitis bei Gabrielė Bielskytė.
„Dainų dienoje“ Kaune bus galima išgirsti daugiau kaip 30 kūrinių – lietuvių klasikos bei visiškai naujų. Išskirtinai Kauno Dainų dieną puoš lietuvių liaudies šokiai – aikštės kompozicijos. Programoje skambės visiems puikiai žinomos: „Tautiška giesmė“, „Lietuva brangi“, „Kur bėga Šešupė“, „Lietuviais esame mes gimę“ ir kt. Greta lietuvių aukso fondo kūrinių skambės kompozitorių Juozo Tallat-Kelpšos „Kur lygūs laukai“, Rolando Vilkončiaus „Tokia esu“, Galinos Savinienės „Lietuva“, Algirdo Martinaičio „Aušros žvaigždė“ ir kitos dainos.
Šventės siurprizas – daina „Kvietimas prie Joninių laužo“, atliekama latvių, estų ir lietuvių kalbomis, kuriai diriguos Külli Joosing. Finalinė daina – „Ąžuolais vainikuota“, kuri tradicinė, būdinga tik Kaunui. Šventės programą Kaune rasite čia.
Įėjimas į renginį – nemokamas. Šventė iš Dainų slėnio bus tiesiogiai transliuojama per LRT. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
