Kauniečius ir miesto svečius jau kurį laiką pasitinka ant grindinio įspraustos bronzinės kriauklės. Jos simbolizuoja Šv. Jokūbo kelią, kuriuo piligrimai keliauja iki Santjago de Kompostelos katedros Ispanijoje. Lietuvoje ką tik startavo Šv. Jokūbo kelio maršruto „Camino Lituano” 8 etapai: Kaunas – Lazdijai. Piligrimai pėsčiomis turi įveikti 200 km kelią, kuris prisijungia prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. Iki 2019 m. vidurio planuojama sužymėti visą „Camino Lituano” maršrutą nuo Žagarės iki Lazdijų, jo ilgis sieks 500-600 km.
Apie naująjį piligrimų maršrutą portalui „Kas vyksta Kaune” pasakoja kaunietis Marius Minkevičius, tačiau pirmiau apžvelkime kriauklių atsiradimo istoriją Kaune.
Kriauklės – tai nuorodos
Kriauklės atsirado keturiose miesto vietose: prie Istorinės LR Prezidentūros, Žaliakalnio funikulieriaus, M. Daukšos g. ir šalia Perkūno namo. Toks žymėjimas atpažįstamas visame pasaulyje. Kriauklės įprastai įkurdinamos centrinėse Europos miestų gatvėse ir nurodo kryptį link Santjago de Kompostelos katedros.
Kriauklės Kaune – tai Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos dizaino projektas – „Kaunas – Šv. Jokūbo kelio perlas“.
2016 metų birželį Lietuva buvo priimta į Europos šv. Jokūbo kelio federaciją, Lietuvoje buvo akredituoti 4 tarptautiniai Šv. Jokūbo kelio maršrutai: Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus. Norint eiti akredituomis atkarpomis reikia kreiptis čia.
„Camino Lituano” kelias nėra akredituotas ir, pasak atstovų, tokių planų neturi, tai yra tiesiog kultūrinis, pažintinis entuziastų sugalvotas kelias per Lietuvą, kuriamas pagal kitų Šv. Jokūbo kelių, pvz., „Camino de France”, analogus.
Tiesa, Šv. Jokūbo kelio žymėjimas Kaune dar nebaigtas, rudenį darbai turėtų būtų baigti ir kriauklės nusidrieks per visą miestą (nuo Pažaislio vienuolyno iki Kėdainių). Taigi, startuoti rekomenduojama nuo Pažaislio vienuolyno.
Pėsčiomis pasiekti Šv. Jokūbo kapą
Šv. Jokūbo kelias (Camino de Santiago) žinomas nuo XIII a. Tai kelias, kuriuo piligrimai pėsčiomis keliauja į Santjago de Kompostelą (isp. Santiago de Compostela) miestą Ispanijoje, ten esančioje katedroje ilsisi šv. Jokūbo palaikai.
2016 m. duomenimis, „Camino Se Santiago” keliu tais metais keliavo apie 280 tūkst. piligrimų iš viso pasaulio.
Ieškojo, kad kas 25 km būtų nakvynė
Kaunietis Marius Minkevičius pasakoja, kad 2016 m. būrelis bendraminčių, pražygiavusių „Camino de France”, „Camino Portugues” ar kitus Šv. Jokūbo kelius Europoje, susibūrė į žygeivių bendruomenę „Camino Lituano”. Jiems kilo mintis, kad toks pats kelias gali atsirasti ir Lietuvoje. Nuo 2017 m. sausio komanda pradėjo žvalgyti maršrutą, darbo buvo nemažai: reikėjo parinkti tokį maršrutą, kad keliavimas būtų saugus, neitų per autostradas ar asfaltuotais keliais, o vingiuotų šalikelėmis, kaimo bei miško keliais. Taip pat buvo svarbu, kad kelias eitų pro kultūrinius objektus, kad būtų kur nakvoti bent kas 25 km, taip pat, kad būtų kur nusipirkti maisto produktų.
„Nebuvo paprasta, nes trukdė geležinkeliai, tiltai, upės, autostrados”, – atviravo idėjos entuziastas ir vienas iš įgyvendintojų M. Minkevičius. Beje, „Camino Lituano” bendruomenės veikla paremta tik savanoriška iniciatyva, bendruomenės veikla nekomercinė, tad naujų savanorių pagalba nuolat laukiama. „Esame įsitikinę, kad visą maršrutą galima sukurti be jokio finansavimo, su minimalia savivaldybių pagalba, panaudojant jau esamą infrastrukltūrą Lietuvoje: pažintinius bei dviračių takus, svečių namus, parapijų namus ir t.t.”, – teigė M. Minkevičius.
„Camino Lituano”
Iki 2018 m. gegužės mėnesio „Camino Lituano” bendruomenė kartu su Lazdijų r., Alytaus r., Alytaus m., Prienų r., Birštono m. ir Kauno r. bei Kauno m. savivaldybėmis paruošė 200 km ilgio piligrimų kelią, susidedantį iš 8 atkarpų: Kaunas (Pažaislis) – Daukšiagirė, Daukšiagirė – Prienai, Prienai – Punia, Punia – Alytus, Alytus – Miroslavas, Miroslavas – Meteliai, Meteliai – Lazdijai ir Lazdijai – Seinai. Kiekviename etape reikia pažymėti Piligrimo pasus, antspaudai dedami Piligrimų nakvynės vietose, sužymėtose čia.
Pirmas antspaudas iškeliaujant iš Kauno – uždedamas Pažaislio vienuolyne.
Keliautojams paruošti specialūs žemėlapiai, sužymėti objektai, visus maršrutus ir kitą reikalingą informaciją rasite čia. Aprašai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis.
Šis kelias prisijungia prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.
Kelias prasideda ties Latvijos-Lietuvos siena, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su „Camino Polaco” piligrimų taku Lenkijoje.
Kad keliautojai nepervargtų, „Camino Lituano” suskirstytas į maždaug 25 km/d. kelionės etapus. Visą kelio maršrutą sudaro apie 20 etapų. Tiesa, jei neturite laisvų 7 dienų, galima keliauti ir pasirinktinai po vieną ar kelias atkarpas.
Kelias veda per kultūrinius, religinius, gamtos objektus, LR vyriausybės patvirtintus šv. Jokūbo kelio objektus. Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių labui veikia nakvynės, maitinimo įstaigos ir kt. infrastruktūra.
Kviečia įveikti 200 km atkarpą: Kaunas – Lazdijai
„Camino Lituano” bendruomenė siūlo eiti neseniai sužymėtu Šv. Jokūbo „Camino Lituano” keliu, maršrutu: Kaunas – Lazdijai. Tai tęsiasi 200 km.
M. Minkevičius neseniai grįžo iš kelionės būtent minėtu maršrutu. Jo teigimu, optimaliausias laikas įveikti šią atkarpą – 7 dienos. Per dieną nueinama 25 km, vidutiniškai 4-5 km/val., taigi, dienos žygiavimas trunka apie 5-6 valandas. Praėjus atkarpą raginama įamžinti aplinką fotografijose, pabendrauti su vietiniais, aplankyti kultūrinius objektus, šventoves.
Beje, žygyje kartu su juo ėjo apie trisdešimt žmonių, vyriausiems – 78 m. (Rimantas) ir 75 m. (Genovaitė), tiesa, jiedu dėl sveikatos niuansų keliavo dviračiais. „Vidutinišku greičiu kelias įveikiamas per savaitę, tiek jaunam, tiek senam, ypatingo fizinio pasiruošimo nereikia”, – komentavo M. Minkevičius.
Šv. Jokūbo kelio esmė – eiti vienam ir kelyje išgryninti tikrąjį save
Šv. Jokūbo kelio taisyklė – kelią siūloma išbandyti savarankiškai. Kelionėje kiekvienas eina savo tempu, tad kartu ėję draugai kelyje gali išsiskirti ir susitinkti tik finiše, o kelyje sutikti naujų draugų, žygiuojančių panašiu tempu.
„Kelio filosofija ne tokia, kaip organizuojamų masinių žygių – šiuo keliu labiau tinka eiti vienam ar su šeima, nedideliu draugų būreliu. Gal ir bendražygių sutiksi”, – sakė pašnekovas.
Besiruošiant į kelią – pradėti nuo nakvynės rezervacijos ir žemėlapių
Nuo ko pradėti? M. Minkevičius ragina suskubti rezervuoti nakvynės vietas, susitarti dėl maitinimo. Nakvynių informaciją rasite atskirai kiekvienos atkarpos apraše, tarkim pradėdami nuo Pažaislio keliauti į Daukšiagirę, žvilgtelkite čia.
Kitas svarbus dalykas besiruošiant į kelią – atsispausdinti žemėlapį, juos taip pat rasite atskirai kiekvieno iš 8 atkarpų etape. Jei keliaujate su išmaniuoju telefonu, tuomet popierinį žemėlapį atstos „google maps” veikiantys interaktyvūs žemėlapiai, kur sužymėti visi maršrutai.
Keliaudami atkreipkite dėmesį, kad visas maršrutas sužymėtas Šv. Jokūbo kriauklėmis – rodyklėmis, tad rekomenduojama keliauti ir be išmaniojo žemėlapio.
Ne tik piligrimams
M. Minkevičius skuba paneigti mitą, kad Šv. Jokūbo kelias skirtas tik tradiciniams piligrimams. „Taip nėra. Jis skirtas visiems: žygeiviams, turistams, keliautojams, mat tai yra pažintinis, istorinis, kultūrinis kelias. Kas nori daugiau religingumo, gali papildomai skirti laiko ir aplankyti bažnyčias, šventoves, mat kelias veda pro jas”, – aiškino M. Minkevičius ir pridūrė: „Visoje Europoje Šv. Jokūbo kelias dabar laikomas labiau kultūriniu, o ne religiniu. Maždaug 70-80 proc. keliaujančiųjų yra socialiniai, kultūriniai turistai.”
Pašnekovas teigė, kad „Camino Lituano” – geras instrumentas pasilsėti, pakeliauti ir pažinti savo kraštą, kartu ir užsieniečiams jį parodyti. „Šiuo keliu ėjusiems užsieniečiams padarė įspūdį mūsų gamta, mažiau urbanizacijos paliestas kraštovaizdis, nei Europoje. Tai – Lietuvos išskirtinumas”, – teigė M. Minkevičius.
Šv. Jokūbo kelio „Camino Lituano” atkarpų Lietuvoje netrukus daugės, apie jas informuosime portale www.kasvykstakaune.lt
