Neįprastai karštas gegužės mėnuo, greičiau primenantis tropinės vasaros karščius, kauniečių ir vandentvarkos specialistų gretose sukėlė tikrą sumaištį. Gyventojai pranešinėjo apie kai kuriuose miesto rajonuose pablogėjusią vandens kokybę ir nukritusį slėgį, bendrovės „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos specialistai registravo pranešimus ir nėrėsi iš kailio taisydami padėtį.
[galerija kiek=”4″]
Karščiausią paskutinę gegužės savaitę sulaukus pranešimų apie vandens kokybės pablogėjimą, vandentvarkos įmonės specialistai sako, kad pirmiausiai suskubo plauti magistralinius vandentiekio tinklus tuose mikrorajonuose, iš kur buvo gauti gyventojų pranešimai. Jie teigė, kad kai kur jau po kelių dienų situacija ėmė gerėti – vanduo skaidrėjo. Vandentiekio tinklai kai kuriuose gatvėse buvo plaunami net ir po kelis kartus, bandyta problemą spręsti greitai, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Susidrumstęs vanduo buvo nuleidžiamas ir per gaisrinius hidrantus bei apskaitos mazgus.
Kita kaitros padiktuota problema – vandens slėgio kritimas. Avarinės tarnybos specialistai tikino, kad taip nutiko dėl gausaus želdinių laistymo ir vandens naudojimo buitinėms reikmėms. Problema paaštrėdavo apie 20 val., kai gyventojai, grįžę po darbų, masiškai ėmė laistyti sodus ir kartu imdavo naudoti vandenį buityje. ,,Kauno vandenų“ Centrinės dispečerinės duomenimis, kai kuriose vietovėse vandens suvartojimas išaugo nuo vidutinio 120 m³/val. iki 300 m³/val., dėl minėtos priežasties padidėjo ir vandens tekėjimo greitis.
Tik techninių sprendimo būdų nepakako, teko atlikti vandens kokybės tyrimus
„Kauno vandenų“ laboratorijos specialistai patikino, kad įprastai vandens kokybę pagal vandens kokybės priežiūros planą tiria kas antrą savaitę. Susiklosčius tokiai situacijai, vanduo tiekiamas Domeikavos gyvenvietei, buvo tiriamas kelis kartus. Kadangi, pasak specialistų, iš minėto mikrorajono buvo gauta daugiausia pranešimų.
Anksčiau tyrus Domeikavos gyventojams tiekiamo vandens kokybę, ji atitiko keliamų reikalavimų normas, šių dienų tyrimas parodė, kad vandenyje padidėjo geležies ir mangano kiekis. „Tačiau toks vanduo yra mikrobiologiškai nepavojingas sveikatai, naudoti buitinėms reikmėms galima, vartoti maistui laikinai specialistai nerekomendavo“,- tikino laboratorijos vedėja Ramunė Vimbarienė.
Problema spręsta ir diskusijomis ir patarimais
„Gyventojų apie kiekvieną atvejį prašyta pranešti „Kauno vandenų“ lauko avarinei tarnybai. Atsiprašėme kauniečių už laikinus nepatogumus ir dėkojome už žmonių supratingumą. Su gyventojais teko diskutuoti ar pastaruoju metu buvo plauti jų namų vidaus tinklai, nes jais rūpinasi ne vandentvarkos įmonė, o namo administratorius, bendrija arba būsto savininkas. Šiuo metu situacija beveik suvaldyta, kai kuriose gatvėse papildomai dar vykdomi profilaktiniai tinklų plovimo darbai“, – patikino avarinės tarnybos viršininkas Rimas Stunžėnas.
Tinklų rekonstrukcija ir plėtra dėliojama etapais
Bendrovės ,,Kauno vandenys“ generalinis direktorius Vilius Burokas užtikrino, kad įmonė atsakomybės dėl vandens drumstumo ir susiklosčiusios situacijos nesikrato.
„Nors kauniečiams stengiamasi tiekti vandenį geros kokybės, vien tokia mintimi neapsiribojama. Siekiant gerinti vandens kokybę etapais dėliojami tinklų rekonstrukcijos ir plėtros etapai. Per artimiausius kelerius metus jau numatytos kelių vandens gerinimo įrenginių statybos. Vičiūnuose bus statomi vandens gerinimo įrenginiai, kurie leis pagerinti rytinės Kauno dalies geriamojo vandens kokybę. Įrenginių statyboms prireiks 5.9 mln. eurų. O šių įrenginių statybos darbų konkursas bus paskelbtas jau birželį. Artimiausiu metu bus formuojamas vandens gerino įrenginių sklypas Eigulių – Kleboniškio vandenvietėje, statybos darbų pabaiga numatyta 2020 m.“, – patikino V. Burokas.
Vandentvarkos įmonės vadovo teigimu, artimiausius kelerius metus Kaune metus bus vykdomi geriamojo vandens bei nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektai. Numatyta plėsti net 18,27 km vandentiekio ir 34,79 km nuotekų tinklų, o rekonstrukcijos sulauks 17,61 km vandentiekio ir beveik 9 km nuotekų tinklų. Minėti darbai bus vykdomi – Palemone, Petrašiūnuose, Aleksote, Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Panemunėje ir Šančiuose. Projektų įgyvendinimui bus panaudota per 20 mln. eurų.
Kauniečiai buvo supratingi esamai situacijai
Dėl vandens drumstumo problemos avarinė tarnyba per parą sulaukdavo 20 – 30 pranešimų iš gyventojų, tačiau kaip teigė specialistai, dalid žmonių buvo tolerantiški ir įvertino situaciją.
Kauno centre gyvenanti Daivorina K. patikino, kad atsiradus vandens drumstumui užregistruoti problemą avarinėje tarnyboje pavyko iš antro karto. Tačiau moteris sakė, kad buvo informuota apie vykdomus darbus, jog vyksta tinklų praplovimas, o po vandentiekio tinklų plovimo iš čiaupo gali tekėti vanduo, turintis spalvą. Ir, kad šis sutrikimas yra trumpalaikis. Išleidus didesnį kiekį, vanduo turi nuskaidrėti, taip ir nutiko teigė kaunietė.
Panemunėje gyvenantis Rapolas M. patikino, kad trečiadienio rytą pastebėjo kiek pasikeitusią vandens spalvą. Paskambinęs į „Kauno vandenų“ avarinę tarnybą vyras tikino, kad buvo užregistruotas jo pranešimas, tačiau situacija negerėjo. Teko dar kartą juos informuoti. Kaunietis sakė, kad situacija pasitaisė po dienos. „Kai nutinka tokie dalykai, suprantama, kad tai ne vien mano problema, tačiau manau, jog jau įpratome galvoti tik apie save“, – juokiasi kaunietis.
