Kauno rajono gyventojai pasivaikščiojimo metu pasijuto kaip siaubo filme (foto)

Skaitytojų nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Staigiai atšilus orams, labai greitai sužaliavo ir visa gamta, atgyjo ir gyvasis pasaulis. Tiesa, ne visada tai reiškia geras žinias – pasivaikščioti upės pakrante išėję portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai fiksuoja šiurpiai atrodančius vaizdus.

„Išėjusi pasivaikščioti Nevėžio pakrante, atsidūriau siaubo filme – medžiai aptraukti galingais tinklais“, – rašo Raudondvaryje gyvenanti portalo skaitytoja. Ilgametė Kauno rajono miestelio gyventoja teigia tokį vaizdą matanti pirmą pavasarį.

Minėtuose tinkluose matomas ir gausus lėliukių bei kirmėlių skaičius – vietiniams gyventojams parūpo, ar tai, kas vieną dieną išsiris iš lėliukių, nekels pavojaus gyventojų sodams, kurie yra visai netoli Nevėžio pakrantės.

Lietuvos zoologijos sodo pašarų skyriaus vyriausioji entomologė Kristina Guzaitienė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigia, jog skaitytojos užfiksuotose nuotraukose – ievinės kandies (Yponomeuta evonymella) vikšrai. Tokios kolonijos, ekspertės teigimu, Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau nėra ir kažkas stebinančio.

„Vikšrai maitinasi ievos lapais, užaugę virs lėliukėmis, o iš lėliukių po 1-2 savaičių virs drugiais. Vikšrai maitindamiesi ievos lapais, sukaupia savyje nuodingų medžiagų, todėl paukščiai jų nelesa“, – apie vikšrus pasakojo specialistė.

Gyventojus nuraminti skubėjo ir Lietuvos entomologų draugijos narys Vitalijus Bačianskas.

„Šios šeimos drugių vikšrai susidarius palankioms sąlygoms kaupiasi į grupes, apraizgo augalo šakeles šilko tinklu taip iš dalies apsisaugodamos nuo plėšrūnų ir parazitų. Gali būti užpuolami įvairūs krūmai ar medžiai, dažniausiai ievos ir panašiai. Pavojaus, kad persikels į sodus, nėra. Atitinkamai ir naikinti jų nėra prasmės, tegul gamta susitvarko pati“, – portalui kalbėjo entomologas.

Ievinė kandis paplitusi visame paprastosios ievos areale. Lietuvoje aptinkama paupiuose, parkuose, soduose ir ant pamiškės medžių. Pažeidžia ievas, išimtinais atvėjais kai kuriuos sodų vaismedžius. Maitinasi tvirtai suverptame voratinklyje gegužės – birželio mėnesiais. Voratinkliu gali aptraukti visą medį ar medžių grupę.

Išsiritę drugiai kiaušinius deda ant pumpurų ir ūglių. Ne už ilgo iš kiaušinių išsirita vikšreliai, kurie einamaisiais metais nesimaitina. Jauni vikšrai pasislepia po pumpurų dengiamaisiais žvyneliais, kur ir žiemoja. Peržiemoję vikšrai ima graužti tik išsprogusius ievų lapus. Birželio pradžioje vikšrai keliauja į specialiai, medžių šakose, ant kamienų ar žolėje, suverptus lizdus kur kokonuose virsta lėliukėmis. Leliukės stadija trunka 1-2 savaites, rašoma valstybinės miškų tarnybos portale.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

30 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Tai portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų inicijuota tema. Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija neatsako už autorių mintis ir išsakomas idėjas, tačiau kviečia dalintis ir reikšti savo nuomonę.

Naujausios žinios

Policijos ir greitosios ekipažai skubėjo padėti žmogui viešajame transporte

Chuliganiško vairavimo pasekmės – per plauką nuo nelaimės

Be dviejų lyderių žaidęs „Žalgiris“ visa galva pranoko „Dzūkiją“

S. Skvernelis atviras: Kauno rajone netrukus užvirs dideli darbai

V. Adamkui - ypatingas apdovanojimas iš JAV

Jonavos gatvėje perėjoje nublokštas žmogus

A. Tapiną nustebino sporto klubo atstovų bendravimas su klientais: „Norite būti storos ar gražios?“

Pardavėjams ruošia rimbą: „slapti pirkėjai“, blokuojamos svetainės ir didelės baudos

Dalis Kauno gyventojų antradienį liks be šilumos

Ištirta, kuriose Lietuvos savivaldybėse gyventi geriausia