Šiuolaikinėse mokyklose skaitmeniniai dienynai ir užduotys – ne naujiena, tačiau pamokose naudojamos technologijos nuolat tobulėja. Specialistai sutaria, kad šiuolaikinio švietimo kryptis – ieškoti aukso viduriuko ir skirtingas priemones integruoti tarpusavyje, kad vaikai galėtų išnaudoti įvairius būdus įgyti žinių ir gebėjimų, kurių jiems prireiks greitai besikeičiančiame gyvenime. Visa tai apima sisteminis požiūris į mokymąsi – vadovėlių komplektus papildo skaitmeninis turinys, o dienynas padeda vertinti ir sekti vaiko pažangą kiekviename žingsnyje.
Ekrano vaikų karta
Kauno rajono Kačerginės gimnazijos pradinės mokyklos mokytojos Astos Ulinskaitės teigimu, šiuolaikiniai vaikai yra priklausomi nuo skaitmeninių technologijų ir reikalauja kur kas daugiau dėmesio nei kitos kartos. Tačiau, anot mokytojos, jie taip pat labiau linkę eksperimentuoti, geba vienu metu daryti keletą darbų ir suprasti didelį kiekį informacijos. Būtent dėl šių priežasčių, anot A. Ulinskaitės, skaitmeninių mokymų priemonių naudojimas ugdymo procese vis labiau pasiteisina.
Mokytojams į pagalbą atskubėję skaitmeniniai dienynai gali ne tik fiksuoti moksleivių pasiekimus, lankomumo apskaitą, bet ir suteikia galimybę mokytojams rašyti pranešimus, pastabas, pagyrimus bei įkelti savo pamokų teminius planus.
„Šviesos“, sukūrusios mokymosi aplinką „Eduka“, skaitmeninių produktų skyriaus vadovas Tadas Pukas pastebi, kad skaitmeninių ugdymo priemonių naudojimas palengvina mokytojų darbą ir leidžia jiems kur kas daugiau laiko skirti bendravimui su mokiniais.
„Tobulėjant technologijoms keičiasi ne tik moksleivių bendravimo, bet ir mokymosi įpročiai. Pedagogai pastebi, kad mokiniai itin vertina galimybę mokytis taip, kaip jie praleidžia didelę dalį savo dienos – prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų ar planšečių. Mokytojams „Eduka dienyno“ sprendimai padeda glaudžiau bendrauti su moksleiviais ir jų tėvais“, – sako T. Pukas.
Vien vadovėlių neužtenka
A. Ulinskaitė sako, kad skaitmeninės užduotys pagyvina ugdymo procesą, įtraukia mokinius bei juos motyvuoja. Tai palengvina kasdienį pedagogų darbą ir kartais sumažina brangų laiką gaišinančių darbų apimtį.
„Vis dažniau vadovėliuose esančias užduotis deriname su skaitmeninėmis, nes jos puikiai papildo vienos kitas. „Eduka dienynas“ turi tiesioginę integraciją su „Eduka klasė“ platforma, kurioje galima rasti visus skaitmeninius vadovėlius, papildomas užduotis bei vienoje vietoje kaupti pamokoms reikalingą informaciją – tai ypač vertinga tiek ruošiantis pamokai, tiek ją vedant“, – sako A. Ulinskaitė.
Pedagogei patogu, kad vienoje vietoje yra prieinami visi „Šviesos“ skaitmeniniai vadovėliai, kuriais galima naudotis tiek klasėje, tiek ruošiantis pamokoms namuose. Čia taip pat galima rasti papildomas užduotis, išskirstyti jas pagal moksleivių žinių lygį ir užduoti jas atlikti namuose.
„Man, kaip pedagogei, yra kur kas paprasčiau dirbti su „Eduka klasės“ užduotimis, nes vaikams atlikus darbą, jis būna ištaisomas automatiškai. Kai nebelieka techninio taisymo, galiu įsigilinti į svarbiausią mokytojo užduotį – išanalizuoti, kokias klaidas vaikai darė bei aptarti, kaip jų išvengti ateityje“ – pasakoja mokytoja ir priduria, kad šioje platformoje taip pat galima sekti, kada moksleivis atliko jam paskirtas užduotis.
Pradinukams reikia skirti ir rašymo užduočių
Kauno mokyklos–darželio „Šviesa“ pradinių klasių mokytojos metodininkės Erikos Vaidelienės teigimu, skaitmeninėje mokymosi aplinkoje „Eduka klasė“ ypač patogu naudotis skaitmeniniu vadovėliu. Pasak mokytojos, tuomet nekyla problemų, jei mokinys užmiršo savo knygą namie, be to, šalia vadovėlio kartu yra parengtos skaitmeninės užduotys, kurias galima spręsti iškart.
Tos pačios mokyklos pradinių klasių mokytojos Deimantės Burkauskienės nuomone, visų popierinių užduočių ir vadovėlių nebūtina keisti į išmaniąsias priemones, ypač – pradinių klasių moksleiviams.
„Nors mūsų mokykloje visi pradinių klasių mokytojai naudojasi elektroniniu dienynu bei skaitmeninėmis užduotimis, tačiau manau, kad tokio amžiaus vaikams nereikia pamiršti skirti kuo daugiau rašymo užduočių. Jos padeda ne tik geriau įsisavinti mokomąjį dalyką, bet ir lavina lietuvių kalbos įgūdžius“, – įsitikinusi D. Burkauskienė.
Mokymasis iš savų klaidų
Mokytojų teigimu, šiuolaikiniams moksleiviams patinka optimalus užduočių skaičius, kurioms atlikti nereikia skirti visos pamokos. Jos pastebi, kad vaikus daug labiau įtraukia iliustruotos užduotys – tokiu būdu jiems lengviau įsivaizduoti ir suprasti ko reikalauja užduotis.
„Mokiniai dar prieš įvertinimą žino, pagal kokius kriterijus jie bus vertinami. Atlikę užduotis vaikai pamato rezultatus, kurie pasufleruoja, kaip pavyko suvokti ir įsisavinti tam tikrą temą ar kursą, sužino, kur dar reikia pasitempti. Taip ir mokomės – juk savos klaidos įsimena geriausiai“, – įsitikinusi A. Ulinskaitė.
A. Ulinskaitė pasakoja, kad dažniausiai jos mokiniams yra pateikiamas toks vertinimas, kuris padeda suvokti, kiek jie jau moka ir kur dar reikia siekti geresnių rezultatų. E. Vaidelienė priduria, kad vaikų domėjimosi lygis yra labai skirtingas ir jiems ypač svarbu, kad jie pateisintų tėvų lūkesčius. Tačiau pedagogė mano, kad svarbiausia – vaikų vertinime matyti augimą ir tai, kas jiems labiausiai sekasi.
