Vis dar nemažai moterų įsitikinusios, kad jų sėkmingo ir turtingo gyvenimo pagrindas yra vedybos su pasiturinčiu vyru. Tai patvirtina ir socialiniame tinkle „Yuotube“ tarp jaunų moterų populiaraus kanalo „Šokoladas sielai“ vlogerės kaunietės Rūtos Banionytės sėkmė. Patarimais, kaip gražiai atrodyti, vilioti, gundyti vyrus, besidalijanti moteris neseniai išleido ir panašaus turinio knygą, kuri netikėtai pateko į perkamiausių skaitinių Kaune viršūnes.
Pamokomuoju, tačiau internete pašieptu vaizdo įrašu „Kaip suvilioti milijonierių?“ išgarsėjusi R. Banionytė, nesutinka su teiginiu, kad jos parašyta knyga skirta tik barakudoms. Knygoje ji dalijasi asmenine patirtimi ir patarimais moterims, kaip tapti gražiomis ir sėkmingomis, patikti vyrams, moko viliojimo meno ir moters seksualumo paslapčių.
Laisvės alėjoje esančiame Kauno centriniame knygyne jos debiutinė knyga „Šokoladas sielai“ praeitą savaitę buvo trečioji perkamiausių knygų sąraše. Ją pagal populiarumą aplenkė kitos dvi, taip pat lietuvių autorių parašytos knygos, kurių temos irgi skirtos labiau moteriškos auditorijos skaitytojoms.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ moteris davė išskirtinį interviu, kuriame atvirai pasidalijo savo skandalinga praeitimi bei paslaptimis, kaip padaryti gyvenimą paklusniu sau.
– Rūta, papasakokite apie save plačiau: iš kur esate kilusi? Kur gyvenote? Mokėtės, studijavote..?
– Gimiau Kaune, gyvenau tokiame pat pilkame daugiabutyje kaip ir visos lietuvaitės. Šiame mieste lankiau ir darželį, ir mokyklą. Mokiausi gana prastai, todėl mane išmetė iš dviejų mokymo įstaigų. Tačiau paskutinėse klasėse „suėmiau save į rankas“, pasistengiau ir baigiau mokyklą bei įstojau į universitetą. Mano gyvenimas minimu laikotarpiu buvo kaip daugelio – dariau tai, ką liepė tėvai. Tiesa, mama sakė, kad buvau labai sunkus vaikas (aut. past. šypsosi).
– O kaip gyvenimas klostėsi toliau? Teko girdėti, kad keliavote po pasaulį, dirbote modeliu…
– Modelio karjera beveik visada atsirasdavo šalia kitų veiklų. Kai buvau maždaug 14 metų, su manimi susisiekė Romualdas Rakauskas – tuomet garsus fotografas, ir pasiūlė kartu dirbti. Mano fotografijomis buvo iliustruojamas daugelio lietuviškų žurnalų turinys – tarp jų „Nemunas“, „Veidas“. Lipdavau ant podiumo Kaune demonstruoti „Vilko“ kailinių – tokia buvo pradžia.
Vėliau, baigusi mokyklą, pradėjau dirbti kruiziniuose laivuose, plaukiau aplink pasaulį dirbdama indų plovėjos, o paskui ir padavėjos darbus. Pamenu, jau tuomet, kai darbavausi laivuose, mane visuomet pastebėdavo su modelio darbu susiję asmenys. Viena moteris, modelių agentūros atstovė, kuria pasitikėjau, nusivežė mane į Austriją. Taip prasidėjo mano modelio karjera Europoje.
– Kelionės nesibaigė tik Europos šalimis, Jums teko aplankyti Los Andželą. Ten netgi ištekėjote…
– Į JAV išvykau vėliau, būdama maždaug 22 metų. Ten taip pat dirbau modeliu. Tačiau pajutau nesąžiningumą – manimi nelegaliems darbams mėgino pasinaudoti įvairūs verslai. Niekada nežinodavau, kur nuvažiuosiu, kur pateksiu, ar man sumokės – patyriau daug streso, nes neturėjau dokumentų, įrodančių jog galiu būti Los Andžele lygiomis teisėmis kaip kiti.
Bet po kurio laiko susipažinau su ten gyvenusiu daug vyresniu ir labai turtingu lietuviu. Gimtosios kalbos jis nebemokėjo. Iš pradžių apie pusę metų bendravome draugiškai, bet tada, kai pradėjau justi spaudimą dėl dokumentų, turėjau apsispręsti – arba likti Amerikoje, arba išvykti. Apie šią problemą kalbėjausi su jau minėtu vyru, išgirdęs jis pasiūlė už jo tekėti. Po mūsų pokalbio praėjo dvi dienos ir įvyko vestuvės. Buvau pavargusi nuo Holivudo, nuo modelių agentūrų, todėl tada šis vyras atrodė esantis tinkamiausias sprendimas.
– Vyro, už kurio buvote ištekėjusi, nemylėjote?
– Tokias vedybas būtų galima palyginti su verslo sandoriu. Prieš tuokdamiesi sutarėme dėl abipusės naudos, jis nebuvo mano mylimasis. Tarp mūsų vyravo susitarimo santykiai. Jis vadovavo nemažai daliai verslų, turėjo akcijų paketų, todėl jam buvo paranku turėti šalia jauną, gražią moterį. Lydėdavau savo vyrą į verslo susitikimus ir kitas svarbias vietas, o po viso to gyvenau atskirą asmeninį gyvenimą.
– Sugrįžote į Kauną iš Amerikos, kurią daugelis vadina svajonių žeme. Kodėl?
– Amerikoje gyvenau beveik 11 metų. Tačiau per šį laikotarpį vis dažniau grįždavau į Lietuvą, nes mama susirgo onkologine liga. Tuo metu gimtojoje šalyje praleisdavau vis daugiau laiko. Apsisprendžiau, jog į Los Andželą daugiau nebegrįšiu, supratau, kad noriu kitokio gyvenimo – tikrų santykių, tikros meilės ir šeimos.
Prisipažinsiu, apsispręsti nebuvo lengva, nes buvau pripratusi prie lengvo ir prabangaus gyvenimo, bet labiausiai už viską ilgėjausi nesumeluotų jausmų. Dabar jau devynerius metus viskas iš naujo – sukūriau šeimą su lietuviu, puoselėjame santykius ir kartu kuriame „Šokoladą sielai“ (aut. past. šypsosi).
– Kaip kilo mintis kurti vaizdo tinklaraštį, o vėliau ir parašyti knygą?
– Atrodė, kad per savo gyvenimą esu pabuvojusi visur – ir ant podiumo, ir prie žydro mėlynumo baseinų, ir prabangiausiuose viešbučiuose, ir kelionėse – visur, kur įmanoma būti. Tačiau visa tai turėdama, po kurio laiko pasijusdavau negerai, nors iš pradžių ir atrodydavo įdomu. Tai supratusi, pradėjau ieškoti priežasčių savyje – klausti, kas manyje negerai, kodėl nerandu džiaugsmo, kodėl pritraukiu vienokius ar kitokius gyvenimo įvykius, dėl kurių patiriu įtampą, lieju ašaras? Kodėl gyvenime nerandu nieko tikro?
Pradėjau skaityti saviugdos knygas, dalyvaudavau seminaruose. Visa tai man padėjo suprasti vieną tiesą – aš pati taiksčiausi su prastu kitų žmonių elgesiu, nevertinau savęs ir nedrįsau nieko paprašyti nei iš vyrų, nei iš gyvenimo. Todėl nusprendžiau ieškoti būdų, kaip sau padėti ir tapti tokia moterimi, kuri išdrįstų norėti geresnio, gražesnio gyvenimo. Tuo metu galėjau sau leisti daug keliauti – aplankiau daugybę šalių – ten ne tik atostogavau, bet ir savanoriavau bei sėmiausi žinių iš dvasinių mokytojų. Po viso to, išmokau pažiūrėti į praeitį kitomis akimis – pamatyti savo klaidas ir jas suprasti.
– Jūsų debiutinė knyga „Šokoladas sielai“ – karaliauja pardavimų viršūnėse. Kokiu tikslu ją parašėte?
– Kai grįžau į Lietuvą, čia pamačiau nemažai tokių moterų, kokia anksčiau buvau aš, – savęs nemylinčios namų šeimininkės, tarnaitės, įlendančios į vyro gyvenimą, ir visai save pamirštančios tarp namų ruošos darbų. Tačiau už tai nėra nei mylimos, nei įvertinamos. Tuomet man kilo mintis parašyti knygą – ji nėra mokomoji, čia pasakoju asmenines istorijas.
Pavyzdžiui, kaip man sekėsi eiti seksualumo keliu. Tai yra, kaip dabar supratau, anksčiau tik vaidindavau seksualumo scenas tarsi spektaklyje, nes nemokėdavau susikurti tikro tarpusavio ryšio su vyru. Arba apsimesdavau pasitikinčia savimi, kad nuslėpčiau tiesą, jog viduje esu „nedrąsus viščiukas“.
Supratusi savo elgesio klaidas, nusprendžiau su kitomis moterimis knygoje pasidalinti patirtimi ir būdais, kurie veikia, ieškant seksualumo, moteriškumo, pasitikėjimo savimi ir kitų dalykų. Užrašytose istorijose esu atvira ir nebijanti iš savęs pasijuokti. Mano tikslas buvo ne perteikti teorines žinias, bet padėti moterims atrasti save, gauti įkvėpimo būti laimingesnėms.
– Neseniai internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame diskutuojate, kaip suvilioti milijonierių. Kaip minėjote, šioje knygoje taip pat kalbate apie moteriškumą puoselėjančius dalykus. Mokote moteris tapti barakudomis?
– Manau, jog kiekviena moteris trokšta pačių įvairiausių dalykų. Minimame vaizdo įraše esu pasakiusi: jei dailiosios lyties atstovė nori susikurti greitus santykius su milijonieriumi, ji gali tai pasiekti, tačiau, vargu, ar tokiuose santykiuose ras laimę. Bėda tai, kad tas, kuris kritikavo mano vaizdo įrašą, tikriausiai nežiūrėjo jo iki pabaigos ir interpretavo kitaip nei derėtų. Todėl buvo susikurtas klaidingas įspūdis.
Tęsdama kalbą apie knygą, noriu pasakyti, jog ją rašiau tokią, kurią galėčiau padovanoti savo dukrai, kad ji nedarytų tokių pat klaidų, kokias dariau aš. Mano nuomone, knygoje galima rasti įvairių patarimų – ir apie maistą, ir apie aprangą, mano patirtis mokantis grožio mokyklose… Jei kažkuri moteris norės sužinoti, kaip tapti patrauklesne vyrams, ji ten tai ras. Jei tarp skaitytojų atsiras tokia, kuri turės tikslą kažką suvilioti, knyga jai padės.
Tačiau knygoje taip pat yra ir patarimų, kaip susikurti geresnius santykius su esama antrąja puse. „Šokolade sielai“ iš tiesų vysčiau temą apie moters augimą ir jos skleidimąsi. Pabrėždama, jog nei išoriniuose dalykuose, nei piniguose nėra laimės. Tačiau kiekvienas žmogus įvairiuose dalykuose randa tai, ką nori rasti – priklauso nuo jo sugedimo laipsnio (aut. past. šypsosi), – „Šokoladas sielai“ tiks ir šventosioms ir barakudoms (aut. past. juokiasi).
– Kaip manote, ar Jūsų patirtys gali padėti kitoms moterims susikurti ilgalaikius santykius su vyru? O gal priešingai, – tik trumpalaikius?
– Tuo, ką parašiau knygoje, vadovaujuosi savo asmeniniame gyvenime. Visa tai man padeda kurti gražius ilgalaikius santykius. Pridursiu pasakydama, kad man vis dar atrodo keista, kai moteris, gyvenanti su savo vyru dvidešimt metų, teigia, jog jo beveik nepažįsta – tokių tarpusavio santykių nesuprantu.
Manau, kad moterys, kurios skaitys mano knygą, atras tinkamus įrankius, padėsiančius išlikti santykiuose su antrąja puse daugybę metų. Nors dailiosios lyties atstovių gyvenime yra daug skirtingų etapų, bet, man atrodo, jog kažką labai gražaus ir tikro galima susikurti tik su vienu žmogumi, tereikia įdėti pastangų.
– Dėkojame už pokalbį.
