Keli šimtai Lietuvos gyventojų pernai gavo 1 mln. Eur ar didesnes pajamas. Daugiausia vienas asmuo uždirbo daugiau kaip po 153 Eur per 1 praėjusių metų minutę, o pirmas dešimtukas iš viso išsidalijo kelis šimtus milijonų. Kas ir kaip mūsų šalyje uždirba tokias sumas?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2017 m. 432 asmenys gavo daugiau kaip 1 mln. eurų pajamų (neatskaičius mokesčių) – tiek susijusių su darbo užmokesčiu, tiek įvairių kitų, pvz., akcijų pardavimo, dividendų ir kt. Tai yra 8 mažiau nei ankstesniais metais.
Didžiausios vieno žmogaus pajamos viršijo 80 mln. Eur, o viso pirmojo dešimtuko – 279 mln. Eur. Tai taip pat mažiau nei 2016 m. kai vienas asmuo daugiausia per metus banko sąskaitą papildė dvigubai didesne suma, o pirmas dešimtukas – 391 mln. Eur.
Didžiausios vien su darbo santykiais susijusios pajamos praėjusiais metais viršijo 873 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių. Tačiau nei kas konkrečiai gavo tokį darbo užmokestį, nei kitų milijoninių pajamų VMI negali atskleisti, nes tai yra asmens duomenys.
Iš viso 2017 m. Lietuvoje 1,8 mln. asmenų deklaravo daugiau kaip 20,7 mlrd. Eur pajamų (neatskaičius mokesčių). Taigi, vieno pajamas deklaravusio žmogaus vidutinė suma, gauta per metus, buvo 11,3 tūkst. Eur.
Primename, kad nuo šių metų pradžios minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 400 Eur neatskaičius mokesčių – tai yra 4,8 tūkst. Eur per metus.
Milijonai atsiranda ne iš algos
Paklaustas, kaip oficialiai galima gauti milijonus pajamų, konsultacijų bendrovės „Ernst & Young Baltic“ partneris Kęstutis Lisauskas svarstė, kad čia jokios paslapties nėra.
„Didžiausios pajamos atsiranda turbūt tada, kai žmogus parduoda akcijas, įsivaizduokite, jeigu sėkmingai sukurto verslo. Kad ir tie žinomi skaičiai, kai „Vilniaus prekybos“ akcininkai vieni iš kitų pirko akcijas. Tos sumos gali būti labai reikšmingos.
Jeigu įsigijimo kaina buvo nedidelė, jeigu ypatingai žmogus ar žmonės verslą kūrė nuo pat pradžių, kai pirminiai įnašai kažkada buvo kad ir 10 tūkst. Lt, jeigu kapitalas buvo nuolat didinamas iš uždirbto pelno, tai taip ir gali būti. Kaip sakyti, įdėjau 2,5 tūkst. Eur, o po 20 metų parduodu už kelis ar keliasdešimt milijonų eurų. Tokios sumos gali susidaryti visiškai natūraliai“, – komentavo K. Lisauskas.
Jo paaiškino, kad pajamos iš akcijų pardavimo, kaip ir darbo užmokestis, apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčių. „Tik, žinoma, apmokestinamas pelnas. Jeigu pirko įmonę ir sumokėjo 1 mln., o jei parduos už 2 mln. tai mokestį mokės nuo skirtumo tarp išlaidų ir pajamų.
Milijoninės pajamos gali būti ir iš nekilnojamojo turto (NT), gali būti žemės, bet, mano galva, tokio dydžio sumos, kaip, pvz, pardavus sėkmingai veikiančias įmones veikiausia nesusidarys. NT įsigijimo kaina paprastai bus didesnė – ar žmogus statytų turtą ar pirktų, suma būtų apčiuopiama. Aišku, jeigu kažkas kažką nusipirko prieš 20 metų skirtumas gali būti didelis“, – paaiškino specialistas, pridūręs, kad didelės pajamos gali būti ir iš dividendų, palūkanų.
Ateity milijonierių daugės
K. Lisauskas neturėjo aiškios nuomonės, ar 432 asmenys, gavę per 1 mln. Eur pajamų, Lietuvai yra daug ar mažai: „Nežinau, man atrodo, palyginti su ne visais 3 mln. gyventojų nelabai daug. Kita vertus, reikia džiaugtis, kad yra žmonių, kurie užaugino sėkmingus verslus arba kitaip užsidirbo pinigų ar kitaip sąžiningai susimokėjo mokesčių – tai yra šaunu.“
Vis dėlto mokesčių ekspertas vylėsi, kad tokias dideles pajamas gaunančių asmenų Lietuvoje ateityje daugės, ypač jeigu Seimas nedarys kokių nors „baisių nesąmonių“. Tiesiog visuomenės pragyvenimo lygis artės prie ES vidurkio, plėsis seni verslai, kursis nauji ir natūraliai daugės dideles sumas uždirbančių gyventojų.
K. Lisauskas taip pat paaiškino, kad išvežti kapitalą į užsienį ir ten mokėti mažesnius mokesčius nėra taip paprasta – kartu su kapitalu turėtų išvažiuoti ir pats žmogus, nes pajamos apmokestinamos šalyje, kurioje jis gyvena:
„Na, bet „žaidimėlių su estiškomis tarpinėmis“ ir panašių dalykų pasitaiko. Vis dėlto jų mastas tikrai nėra didelis. Tarpinės jurisdikcijos dažniau naudojamos dėl visai kitų priežasčių – arba dėl geresnio dvigubo apmokestinimo išvengimo, arba dėl didesnio stabilumo, investicijų apsaugos dėl kai kurių teisinių mechanizmų, kurių mes Lietuvoje neturime. Tarkime, patikos dalykai, kurių pagal mūsų įstatymus iš viso neegzistuoja.“
Kita vertus, kaip pastebėjo mokesčių ekspertas, pastaraisiais metais tarptautiniu mastu labai sugriežtėjo įvairiausi reikalavimai dėl pinigų plovimo prevencijos, auditorių priežiūros, ar informacija apsikeitimo tarp mokesčių administratorių. Esą praktiškai dabar vien tarpinių įmonių palaikymas kokioje nors Olandijoje kainuoja labai brangiai.
Kokie žmonės yra tie, kas uždirba milijonus?
Žurnalistas Giedrius Drukteinis mėgsta viešai dalinti rimtus ir linksmus patarimus turtingiems ar norintiems tokiais tapti. Paprašytas pasidalinti mintimis, kokios savybės būdingos lietuviams, uždirbantiems milijonines pajamas, jis prisiminė šiomis dienomis išviešintą Valstybės saugumo departamento pažymą, kurioje cituojami ir turtingi koncerno „MG Baltic“ atstovai.
„Šiame skandale dėl susirašinėjimų į akis krinta žemas raštingumo lygis. Regis, tie turtingi žmonės turėtų būti išsilavinę, kultūringi, nes bendrauja su aukštuomene, princais intelektualais. Tokie lūkesčiai gali susidaryti ypač pažiūrėjus amerikiečių serialų apie politinį gyvenimą, jo užkulisius. Juose įspūdį daro sodri, sklandi, alegorijų kupina šneka, istorijos, meno išmanymas ir pan.
Nevalingai pradedi tikėtis, kad ir turtingi Lietuvos verslininkai ar įtakingi politikai naudoja tokį leksikoną. Tačiau kai pamatai išklotines, jų susirašinėjimą ir visa kita…
Aišku, reikalauti skyrybos gal būtų per daug, bet iš žodyno, minčių dėstymo, susidaro įspūdis, kad „balanos gadynė“, kad bendrauja žmonės, baigę kokias 8 klases. Arba kad jie turi vienintelį gebėjimą būti agresyviais ir visiškai abejingais žmonių skausmui, kas versle, aišku, privaloma“, – svarstė G. Drukteinis.
Jo nuomone, milijonines pajamas gaunančius žmones galima būtų suskirstyti į du tipus. Vieni būna įbauginti ir stengiasi kuo mažiau kalbėti ar girtis verslo sėkme, nes įsitikinę, kad tai padarę sulauks VMI arba „Sodros“ reido. Tokie žmonės bendrauja siaurame rate, mėgsta girtis ir yra pasipūtę.
„Kiti netyli, bet vis tiek yra prasčiokai, neišsilavinę, pasaulio nepažįstantys žmonės, su kuriais vienintelė priežastis bendrauti tikintis, kad jie pasidalintų savo pinigais. Amžinas likimo paradoksas: kurie „biznį“ daro, milijonų neužsidirba, kurie vagia arba nieko nedaro, tie pinigus ir gauna“, – juokėsi žurnalistas, bet pridūrė, kad taip pat yra labai nedaug tikrų verslininkų, kurie sugebėjo nuo nulio daug pasiekti ir sąžiningai uždirbti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
