Seime įregistruotame siūlyme keisti Farmacijos įstatymą tarp kitų pakeitimų įrašytas pasiūlymas drausti vaistinių reklamą per žiniasklaidos priemones. Vienas iš pataisų iniciatorių Stasys Tumėnas teigia, kad taip norima padėti mažosioms vaistinėms.
Sako gelbėjantys mažuosius
Minimų pataisų, kurios ketvirtadienį bus svarstomos Seime, iniciatoriai – Seimo nariai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Stasys Tumėnas ir Arūnas Gumuliauskas. Jei pataisoms bus pritarta, jos įsigalios nuo šių metų liepos 1 arba lapkričio 1 dienos.
S. Tumėnas aiškino, kad tokias pataisas jie teikia norėdami padėti mažosioms vaistinėms. „Norėtųsi, kad išliktų tos mažosios vaistinės. Turiu omeny, kur yra Lietuvoje senos tradicijos, savotiškai atspindinčios miesto istoriją, kaip, pavyzdžiui, Šiaulių „Valerijonas“, tokių istorinių dar yra likusių iki šimto, jie tiesiog bando tą vietą po saule išsaugoti. Nes, žinote, atsitiks kaip su knygynais, kurie lieka tik didžiuosiuose prekybos centruose, o rajonuose daug kur ir nebėra“, – sakė jis.
„Tai kaip ir knygyninkų, taip ir vaistininkų atveju, ten viskas paliekama likimo valiai, niekas nepakomentuos, nepadės. Tai kaip ir knygų nepopuliarių knygynai nepriima, taip ir vaistinėse mažosiose yra kitaip: ateina močiutės pas savo vaistininkę, pasišneka, jos dar gamina vaistus, tose didžiosiose niekas nebegamina, o čia išsaugotas ir gamybos procesas. Suprantu, kad daugiau toks čia yra ėjimas mažiuko prieš dramblį, bet toks daugiau su tais minkštaisiais paketais susijęs“, – pataisų reikalingumą bandė paaiškinti S. Tumėnas.
Naujas smūgis žiniasklaidai
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė sakė tokį siūlymą vertinanti vienareikšmiškai neigiamai. „Tik įsigaliojo alkoholio reklamos draudimas, kuris labai stipriai susilpnino žiniasklaidą, nes labai sunku surasti alternatyvų, kurios atsvertų tas lėšas interneto reklamos rinkoje, tai vaistinių tinklų reklama lygiai taip pat sudarys labai ryškią dalį interneto portalų ir televizijų rinkoje ir dar labiau skurdins legaliai veikiančią lietuvišką žiniasklaidą“, – komentavo ji.
„Antras dalykas, tai yra įregistruota be jokių diskusijų, pasitarimų, be jokių aiškinamųjų raštų, kodėl taip staiga to reikia. Tad toks ad hoc absoliutus draudimas be jokių diskusijų su sektoriumi, ministerijoje, taip staiga, irgi rodo to akto nepagrįstumą“, – sakė ji. A. Žilinskienė pastebėjo, kad tokio draudimo atveju nukentėtų ir vartotojai, nes vaistinėse produktai nebebūtų parduodami su nuolaidomis.
Tyrimų bendrovės Kantar TNS duomenimis, 2018 m. sausio-kovo mėnesiais vaistinės reklamai skyrė 8 823 878 eurų. Didžiąją dalį (85 proc.) šios sumos sudarė išlaidos reklamai televizijoje, reklamai internete atiteko 7,7 proc. šios sumos.
Vaistinės logikos nesupranta
Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, Dėl vaistų reklamos ribojimų ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Teisės departamentas – teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų nustatomas vaistinių reklamos draudimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 46 straipsniams bei teisinės valstybės principui.
„Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje ruošiamos naujos farmacinės rūpybos programos, pagal kurias vaistinė galės pacientams suteikti daugiau paslaugų. Kokiu būdu vaistinė turės informuoti gyventojus apie tokių paslaugų teikimą, jei nebus galima apie tai skleisti jokios informacijos? Minėtoms paslaugoms suteikti bus reikalinga speciali vaistininko kvalifikacija, bus reikalavimai patalpoms, tad tikrai ne visos vaistinės vykdys farmacinės rūpybos programas“, – pasakojo K. Nemaniūtė-Gagė.
„Informavimas per žiniasklaidos priemones yra vienintelis būdas, kaip vaistinės gali skleisti žinią ne tik apie turimus vaistus, kitus produktus, jų kainas, bet ir apie suteikiamas paslaugas, vykdomas sveikatingumo akcijas ir kitus sveikatinimo projektus. Pavyzdžiui, vaistinėse vyko diabeto dienos, kuomet buvo pacientams tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje, gyventojai buvo skatinami atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Taip pat vaistinės organizuoja įvairius maratonus, ar ir apie tai vaistinės nebegalės kalbėti ir kviesti gyventojų dalyvauti? Tos pačios vaistinės, kurios gamina vaistus ir kitus preparatus, kaip jos informuos gyventojus apie savo išskirtinumą?“ – kėlė klausimus K. Nemaniūtė-Gagė.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja ryšiams su visuomene Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, paprašyta pakomentuoti pataisas, sakė, kad labai sudėtinga vertinti šiuos Seime registruotus pasiūlymus į juos neįsigilinus.
„Apie juos tik dabar sužinojome iš žiniasklaidos. Apie galimybes inicijuoti tokius siūlymus nebuvo diskutuota Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) – tai ne SAM iniciatyva. Tad pirmiausia norėtųsi laiko, kad atsakingi SAM farmacijos specialistai įsigilintų ir įvertintų šiuos siūlymus. Nesinorėtų teikti skubotų vertinimų tokiomis jautriomis temomis kaip vaistai“, – komentavo ji, primindama, kad šiuo metu Seime taip pat yra svarstome siūlymai dėl alternatyvių vaistų prekybos vietų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
