Kauno marių regioniniame parke prie Karčiupio upelio, kuris išteka į vadinamąją Meilės įlanką, kyla su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu siejamas statinių kompleksas. Pats politikas teigia, kad čia bus įrengta asteroidų stebėjimo observatorija, o kol statybos nebaigtos apie pastatų panaudojimą galima tik spėlioti iš derintų projektų.
Kauno marių regioninio parko direkcijos portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiųstuose atsakymuose teigiama, kad iš viso ketverių metų laikotarpiu buvo derinti trys projektai, o vienas iš jų – gyvenamosios ir poilsio paskirties. Iš parko pozicijos, dėl kylančio statinio gamtai ir visuomenei didelių grėsmių neįžvelgiama – kitaip būti ir neturėtų, nes pati direkcija išdavė reikalingus leidimus bendrovei „Žemės ūkio inovacijų centras“ vykdyti šioje vietoje statybas, tverti tvoras ir tvarkyti teritoriją, kurios žemės paskirtis „kita“, o naudojimo būdai, trumpai tariant – gyvenamoji ir rekreacinė.
R. Karbauskio sodyba kyla teritorijoje iš 14-kos sklypų
Daug dėmesio susilaukiančiame su R. Karbauskiu siejamame plote šiuo metu suformuota 14 žemės sklypų. Kauno marių regioninio parko direktorės Nijolės Eidukaitienės teigimu, jų savininkas yra UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“. „Jokio R. Karbauskio ar „Agrokoncerno“ parke nėra, nebent direkcija apie tai dar nieko nežino“, – šių metų balandžio mėnesį sakė parko direktorė, nors nacionalinėje žiniasklaidoje istorija apie statybas ir su jomis siejamą garsųjį šeimininką aprašyta dešimtis kartų.
Kad įsitikintų, kas stovi už statybas vykdančios bendrovės pavadinimo, N. Eidukaitienei ir jos pavaldiniams pakaktų pasidomėti viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, kuriuose nurodoma, kad vienintelis „Žemės ūkio inovacijų centro“ akcininkas yra bendrovė „Agrokoncernas“, o pastaroji priklauso Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno ir LVŽS pirmininkui R. Karbauskiui.
Tačiau apie viską iš pradžių. „UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ 2013 m. įsigijo 14 žemės sklypų, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdai- „gyvenamosios teritorijos“ ir „rekreacinės teritorijos“. Žemės sklypams galiojo 2008-04-22 Nr. V1-634 ir 2011-08-02 Nr. V1-720 patvirtinti detalieji planai. Šiais detaliaisiais planais buvo suformuoti minėti 14 sklypų, pakeista jų pagrindinė naudojimo paskirtis, nurodyti naudojimo būdai. Kiekviename žemės sklype buvo numatyta statybų galimybė“, – kylančių statinių priešistorę portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktuose atsakymuose dėstė N. Eidukaitienė.
Direkcija jokių pažeidimų neįžvelgia
Anot parko direktorės, vadovaujantis Kauno marių regioninio parko tvarkymo planu rekreacinės paskirties žemėje yra išskiriamos urbanizuotos aplinkos ir gyvenamosios paskirties intensyvaus (formuojančiojo) pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose galima naujų statinių statyba.
„UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ plotas gamtosaugos atžvilgiu „atrodo“ gerai, nes iš 14 sklypų kol kas keturi pastatai iškilę tik dviejuose sklypuose, dalį sklypų bendrovė numato apželdinti. Įmonei taip pat priklauso per teritoriją einanti Burių gatvė“, – teigė N. Eidukaitienė. Tiesa, iš nuotraukų matyti, kad statybinis judesys jau vyksta ir trečiajame sklype.
Atvirais Registrų centro portalo regia.lt duomenimis, Jakštonių kaime iš viso šiuo metu suformuoti 32 sklypai – jiems suteikti adresai. „Iš atminties, užstatytos 2-3 iš seno esamos namų valdos, prie Slėnio g. vyksta dar dvejos naujos statybos“, – vardino N. Eidukaitienė.
Koregavo pirminį tvorų projektą
Kalbant apie čia pamėgusių lankytis gamtos mylėtojų pasipiktinimą užkardytais priėjimais, UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ dėl nesudėtingo statinio – tvoros projekto – į parko direkciją kreipėsi 2014 m., o didžioji dalis žemės sklypų, kuriuose buvo projektuojama tvora, pateko į Jakštonių rekreacinės zonos urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną (NRb), taip pat buvo „kabintos“ dvi skirtingo tipo miškų zonos.
Parko direkcijai projektas tiko iš dalies – buvo leista aptverti tik tuos žemės sklypus, kurie yra urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Sklypai, esantys intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, turėjo likti neaptverti, kad nebūtų ribojamas regioninio parko lankymas.
„Tvoros projektas buvo pataisytas vadovaujantis direkcijos pastabomis, tvoros medžiagiškumas ir aukštis atitiko Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimus. Kaip ir statyti namų, taip ir tvorų negalima tverti ne statybinėse zonose – kur leidžiama statyba, ten leidžiamos ir tvoros. Apsitverti sodybą galima net draustinyje“, – aiškino N. Eidukaitienė.
Tačiau metų pradžioje patikrinimą minėtoje teritorijoje vykdžiusiai Valstybinei miškų tarnybai pasirodė kitaip. Po patikrinimo buvo teigiama, kad vaizdingoje teritorijoje miškas negali būti aptvertas tvora, o patekimas į mišką yra ribojamas neteisėtai, todėl pažeidimus padariusiam kaltininkui turėjo būti taikomos baudos bei įpareigojimas neleistinas tvoras išardyti.
Priėjimas prie vandens esą geras
Pasak teisinę šių statinių statybos situaciją portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškinusios N. Eidukaitienės, UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ 2013 m. įsigyti 14 žemės sklypų nuo Karčiupio upelio žiočių, taip vadinamos Kauno marių Meilės įlankos, yra nutolę apie kilometrą. N. Eidukaitienės patikino, kad šiame ruože yra kiti privatūs sklypai bei Slėnio gatvė (Rumšiškių seniūnijos viešasis kelias), kuria prie Karčiupio upės privažiuoti yra patogiau ir arčiau nei Burių gatve.
„Iki upės per UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ valdomus sklypus galima praeiti iki 100 m pločio pakrantės ruožu, kuris šiuo metu yra neužtvertas. Taip pat, žemės savininko atstovų teigimu, lankytojams leidžiama praeiti Burių gatve pro vartelius. Gatvė yra suformuota detaliuoju planu, nustatant servitutą“, – sunkumų prieiti prie vandens nematė N. Eidukaitienė.
„Kas vyksta Kaune“ fotografo Roko Tenio iš oro darytose nuotraukose matyti, kad nuo tvoros iki pakrantės palikta keliasdešimt metrų pločio juosta – ja neva galima laisvai praeiti iki pat Karčiupio žiočių. Tačiau nuo magistralės pusės pasiekti marias jau pavyks tik minėtomis gatvėmis, nors kameromis apsuptas ir automatiniais vartais užtvertas praėjimas, priešais kurį – lentelė, skelbianti „privati valda“, tikrai neatrodo svetingai.
Kauno marių regioninio parko direktorė atkreipė dėmesį, kad lankytojai ir žvejai prie Kauno marių privažiuoja ir prieina senuoju viešuoju keliu, vedančiu nuo automagistralės link Kauno marių pro Jakštonių kapinaites, kuris ribojasi su UAB „Žemės ūkio inovacijų centras” priklausančiais sklypais Burių g. 5, 3 ir 1. „Todėl teigti, kad bendrovės sklypai yra atitvėrę prieigą prie Kauno marių ar Karčiupio upelio nėra teisinga“, – tvirtino Kauno marių regioninio parko direktorė.
Dar neaišku, kaip pastatai bus naudojami
Pereinant prie teritorijoje dygstančių statinių, jie projektuojami ir statomi regioninio parko tvarkymo plane numatytose vietose. Kaip minėjo N. Eidukaitienė, vadovaujantis Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 29.2 punktu, urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai. Taip pat kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inžinerinė infrastruktūra, rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis.
„UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ priklausančiuose žemės sklypuose pastatai yra dar nepriduoti, todėl kaip jie realiai bus naudojami, direkcija atsakyti negali. Per ketverius metus su direkcija iš viso buvo derinti trys projektai: 2014 m. – nesudėtingo II grupės statinio – Burių gatvės supaprastintas ir pagalbinio ūkio paskirties pastato Burių g. 1 statybos projektai, 2018 m. – vienbučio gyvenamojo namo su priklausiniu ir poilsio namo Burių g. 12 statybos projektas“, – dėstė N. Eidukaitienė.
Parke statinių gali atsirasti ir daugiau
Paklausus apie naujų urbanizuotų zonų parke išskyrimą rengiant kitą planą, N. Eidukaitienė teigė, kad ši tikimybė visada yra, nes žemės savininkai ruošiant specialiuosius planus viešo svarstymo procedūros metu gali pareikšti savo pageidavimus, į kuriuos specialiųjų planų rengėjai gali atsižvelgti arba ne.
„Specialieji saugomų teritorijų planai yra atnaujinami maždaug kas dešimt metų. 2005 m. buvo patvirtintas Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, 2006 m. – tvarkymo planas, 2016 m. rugpjūčio 11 d. – naujas ribų panas, o 2016 rugsėjo 19 d. – naujas tvarkymo planas“, – prisiminė N. Eidukaitienė.
Pastaraisiais metais, anot jos, Kauno marių regioninio parko urbanizuotos aplinkos zonose prasidėjo statybos, taip pat aktyviai užstatomos parko prieigos.