Kodėl nedirbame per Tarptautinę darbo dieną? | Kas vyksta Kaune

Kodėl nedirbame per Tarptautinę darbo dieną?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Šiandien, gegužės 1-ąją, minima Tarptautinė darbo diena. Paradoksalu, bet nors pavadinime prie datos ir yra žodis, priskiriamas darbo žmonių grupei, darbą šią dieną iškeitėme į poilsį. Tiesa, poilsiauja ne visi, – specialiųjų tarnybų atstovai savo pareigų vis tiek neapleidžia – ekstremalūs įvykiai, ar žmogaus gyvybė – svarbūs visada nepriklausomai nuo kalendoriaus ar savaitės dienos.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Istoriniai šaltiniai byloja, kad pagrindinis lūžis įvyko 1864 metų rugsėjo 28 dieną, kai Londone buvo įsteigta „Tarptautinė darbininkų draugija“. Toks naujas vienetas žymėjo pirmąją istorijoje organizaciją, apjungusią mases darbininkų.

Įdomu tai, jog tą pat dieną Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinėje buvo surengtas mitingas, skirtas palaikyti tautinį sukilimą, prasidėjusį Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Mitinge dalyvavo maždaug du tūkstančiai žmonių. Didžioji jų dalis – darbininkai. Prie masės prisijungė netgi į Londoną atvykę užsieniečiai.

Šio mitingo metu (jame dalyvavo ir Karlas Marksas) užgimė idėja apie tarptautinės darbininkų draugijos sukūrimą. Generalinė tarybos – darbininkų draugijai vadovaujančio organo, atstovai paprašė K. Markso parašyti manifestą bei įstatus, rašoma istoriniuose šaltiniuose.

Marksizmo ideologijos kūrėjas ragino darbininkus pasinerti į politinę veiklą, nes esą pirmą kartą istorijoje darbo žmonių klasė turi tokią puikią pastarąją galimybę. Atsižvelgiant į tai, jog darbininkai skaitlingumu gerokai lenkia kitas socialines klases.

„Visų šalių proletariatai vienykitės“, – tokia frazė buvo parašyta K. Markso manifeste nutariant daugelyje miestų sukurti vietines grupes. Tačiau ideologiją vertino ne visi, todėl dėl pastarojo aspekto įsiplieskus ginčams,„Tarptautinė darbininkų draugija“ iširo.

Šaltiniuose rašoma, kad 1866 metais dar spėjo įvykti Pirmasis šios draugijos kongresas. Jame dalyvavo šešiasdešimt delegatų iš keturių valstybių. Jo metu apsvarstytas klausimas dėl profsąjungų bei nutarta reikalauti aštuonių valandų darbo dienos bei uždrausti vaikų darbą. Istoriniai vingiai byloja, kad vėliau įvyko dar keturi kongresai. Jų metu kilo nesutarimų tarp marksizmo ir anarchizmo šalininkų. Susiformavus pastarųjų daugumai,  manyta, kad 1871 metais Prancūzijos komuna suvienys šias dvi priešininkų stovyklas. Tačiau „Tarptautinės darbininkų draugijos“ iširimas buvo neišvengiamas, taip ir nutiko.

Prireikė dar trejų metų, kad gegužės 1-oji būtų oficialiai įteisinta kaip viso pasaulio darbininkų solidarumo diena, tokį verdiktą paskelbė Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas, bylojama šaltiniuose.

Gegužės 1-oji Lietuvoje

Lietuvoje ši diena ne visada buvo laikoma švente. Pirmaisiais tarpukario metais esą šventė buvo įteisinta, tačiau 1930-aisiais ne darbo diena išnyko iš šventinių dienų sąrašo. Vėl švęsti ji pradėta sovietų okupacijos metais, o po šalies nepriklausomybės atgavimo jos buvo atsisakyta ir vėl.

Šventė sugrąžinta 1996 metais ir pavadinta Tarptautinės darbo dienos vardu. Gegužės 1-ąją, pasak šaltinių, siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, taip pat padėti neturintiems darbo bei pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata. Tiesa, galimybę pasidžiaugti laisvadieniu Tarptautinės darbo dienos proga Lietuvoje turi tikrai ne kiekvienas darbininkas, pavyzdžiui, daugelis prekybos centrų, specialiųjų tarnybų dirba kaip įprasta.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA