Po dvejų-trejų metų Kauno regione esantys Lapių ir Zabieliškio sąvartynai bus užpildyti, todėl nelaukiant jų eksploatacijos pabaigos būtina kuo skubiau užtikrinti efektyvius atliekų perdirbimo ir šalinimo būdus. Tarp tokių būdų yra perdirbti tinkamų atliekų tolesnis panaudojimas naujų daiktų gamyboje bei perdirbimui netinkamų atliekų panaudojimas šilumos ir elektros gamybai. O kol kas Kauno gyventojams ir įmonėms nuo šio sausio jau tenka penktadaliu daugiau mokėti už atliekų surinkimą.
Jei mažiau atliekų pateks į sąvartyną, atliekų priėmimo ir apdorojimo mokesčiai nekils, tačiau, jei šiukšlių kiekių nepavyks suvaldyti, ir jų toliau tiek bus vežama į sąvartynus – kainos didės. Mokestis už nepavojingų atliekų sąvartyne šalinimą 2018 m. jau pakilo iki 5 Eur/t, 2019 m. šoktels iki 21,72 Eur/t, nuo 2020 m. sieks 27,51 Eur/t.
Šis mokestis, kurį sumoka atliekas į sąvartynus vežantys regioniniai atliekų tvarkymo centrai, yra sudedamoji šiukšlių išvežimo įkainio dalis, todėl augant mokesčiui – didės ir įkainis gyventojams bei įmonėms. VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) duomenimis, naujas atliekų priėmimo ir apdorojimo mokestis bus taikomas 2018-2019 m., o, kaip bus vėliau – sunku prognozuoti, tai reiškia, kad įkainis gali vėl didėti.
Tinka naudoti kogeneracijoje
Kauno RATC eksploatuoja 2016 m. pradėjusius veikti Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įrenginius, kuriuose rūšiuojamos iš Kauno miesto, Kauno, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybių surenkamos komunalinės atliekos (išskyrus padangas ir elektroniką).
Įrenginiai iš komunalinių atliekų atskiria antrines žaliavas, kurias galima toliau parduoti perdirbimui, taip pat antrinių žaliavų degi frakcija yra skirta naudoti kogeneraciniame procese šilumos ir elektros energijos gamybai. Netinkama perdirbimui atliekų dalis yra vežama į sąvartyną, į kurį taip pat kol kas patenka ir dalis degintinų šiukšlių.
Biologiškai skaidžios atliekos Kauno MBA yra kompostuojamos, tuomet perrūšiuojamos ir vėl dalis jų gali būti naudojama kogeneraciniame cikle. Dalis sukompostuotų atliekų yra skirta vadinamojo techninio komposto, kuris naudojamas sąvartynams užpilti, gamybai.
Kol Kaune nėra atliekų deginimo jėgainės, beveik pusė šiukšlių, susidarančių Kaune ir Kauno regione, dabar vežama į Lapių ir Zabieliškio sąvartynus, kita dalis vežama deginti į termofikacinę jėgainę „Fortum Klaipėda“.
Kauno kogeneracinės jėgainės, kuri šilumos ir elektros gamybai galės naudoti nuotekų dumblą, išrūšiuotas nepavojingas atliekas ir biokurą, statybos prasidėjo pernai gruodį. Jėgainės eksploatacinius bandymus numatoma vykdyti 2019 m. rudenį, o veiklą pradėti 2020 m. pradžioje.
Sąvartynai „neguminiai“
Kauno rajone esančiame Lapių sąvartyne nuo 1973 m. yra sukaupta daugiau kaip 4 mln. t atliekų, o Kėdainių rajono Zabieliškio sąvartyne (be senojo kaupo) – virš 300 tūkst. t atliekų. Lapių sąvartyno plotas siekia 15,4 ha (senojo kaupo – 12,3 ha), Zabieliškio – 4,6 ha.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigia laikinai Kauno RATC direktoriaus pareigas einanti Ingrida Valavičienė, po 2-3 metų baigsis šių abiejų sąvartynų talpa, todėl būtini neatidėlioti sprendimai dėl į juos vežamų atliekų kiekių mažinimo.
Nurodoma, jog gyventojai yra skatinami rūšiuoti atliekas namuose, regione eksploatuojama 11 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, 3 žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles ir 1 statybinių atliekų surinkimo aikštelė, gyventojams išdalinti žaliųjų atliekų kompostavimo konteineriai, veikia Kauno MBA, kurie atskiria ir sutvarko mišriame atliekų sraute esančias biologiškai skaidžias atliekas.
Visgi vien šių veiksmų nepakanka, kad į sąvartynus vežamų atliekų kiekiai radikaliai mažėtų, juo labiau, kai sąvartynų eksploatavimo amžius jau eina į pabaigą.
Įpareigos naujos direktyvos
Mažinti atliekų kiekius sąvartynuose ir didinti perdirbamų atliekų kiekius Lietuva, kaip ir kitos ES narės, bus įpareigota ir dėl naujai patvirtintų Žiedinės ekonomikos direktyvų. Europos parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre balandžio 18-ąją buvo patvirtintas ilgai derintas vadinamasis Žiedinės ekonomikos atliekų paketas. Jį dar formaliai turėtų patvirtinti Europos taryba – tai turėtų būti padaryta gegužės 22 d.
Ta proga apie būtinybę maksimaliai sumažinti sąvartynuose šalinamų šviukšlių kiekius išsamiai buvo kalbama ir Strasbūre vykusioje Europos parlamento apskritojo stalo diskusijoje Žiedinės ekonomikos tema, kurioje dalyvavo ir šios portalo „Kas vyksta Kaune“ publikacijos autorė. Žiedinės ekonomikos strategijos kūrėjų teigimu, ši atliekų tvarkymo kryptis ES taps pagrindine ir skatins ne tik tvarų jų panaudojimą, bet ir efektyvią ilgiau galiojančių prekių gamybą.
EP priimtos direktyvos įsigalioti turėtų šį birželį, informuoja Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.
Numatoma, kad 2025 m. turės būti perdirbama ir paruošiama pakartotinai naudoti 55 proc. komunalinių atliekų, o po dešimtmečio šis dydis turėtų siekti 65 proc. Lietuva turės galimybę prašyti išimties ir gauti papildomą 5-erių metų pereinamąjį laikotarpį tikslams pasiekti.
2030 m. tikslas – 70 proc. perdirbimų pakuočių. Skirtingiems pakuočių srautams galiotų skirtingi reikalavimai – 55 proc. plastikui, 30 proc. medžiui, 80 proc. juodiesiems metalams, 60 proc. aliuminiui, 75 proc. stiklui, 85 proc. popieriui ir kartonui. Anot J. Gaižiūnienės, 2035 m. turėtų būti pasiekta, kad į sąvartynus keliautų ne daugiau kaip 10 proc. atliekų.
Mokslininkai įsitikinę, jog Žiedinės ekonomikos tikslus Lietuva pasieks su naujais atliekų deginimo įrenginiais Kaune ir Vilniuje. Šios jėgainės prisidėtų ir prie šiukšlių sankaupų sumažinimo šalies sąvartynuose: atliekų naudojimas energijos gamybai vietoje jų šalinimo sąvartynuose yra visuotinai pripažintas aukštesnis prioritetas.
Jau šiandien šiaurės Europos valstybės į sąvartynus šalina tik 1-2 proc. atliekų, iš likusių išrūšiuotų atliekų gamindamos šilumą ir elektros energiją namų ūkiams. O tokios valstybės, kaip Šveicarija, atliekų į sąvartynus visiškai nebeveža; tiek, kiek įmanoma, perdirba, o likusias atliekas panaudoja energijos gamybai.
