Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas penktadienį ketina pranešti apie planus pasitraukti iš Lietuvos ir galbūt visų Baltijos šalių, BNS patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai.
Tačiau Vilniuje veikiantis ir besiplečiantis „Danske Bank“ paslaugų centras, BNS žiniomis, turėtų toliau veikti.
„Danske Bank“ padalinio Lietuvoje atstovė spaudai Vaida Bičkutė DELFI sakė, kad šios informacijos komentuoti negali.
„Ketvirtadienį „Danske Bank“ skelbia pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus. Iki to laiko aš nieko, turbūt, ir nekomunikuosiu“, – BNS sakė V. Bičkutė.
„Danske Bank“ 2016 metais Baltijos šalyse jau atsisakė mažmeninės bankininkystės verslo. Jis Lietuvoje ir Latvijoje buvo perleistas „Swedbank“ grupei. Neatmetama, kad „Danske Bank“ verslo ir privati bankininkystė taip pat gali būti perduota šiai grupei.
Estijos finansinės priežiūros tarnyba vasario pabaigoje pareiškė įtarianti „Danske Bank“ filialą Estijoje apgavus tarnybą ir svarstanti galimybę pradėti jo filialo atžvilgiu patikrinimą dėl pinigų plovimo. Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“ skelbė, kad per „Danske Bank“ Estijos filialą plauti pinigai buvo susiję su Rusijos prezidento Vladimiro Putino giminaičiais ir Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojais.
Kovo pabaigoje tarnyba pareiškė, kad dėl „Danske Bank“ banko turės spręs Danijos finansų priežiūros tarnyba.
Kovo viduryje iš „Danske Bank“ pasitraukė vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas – jis perėjo dirbti į turto valdymo bendrovę „INVL Asset Management“.
„Danske Bank“ Lietuvos filialas pernai iš pagrindinės veiklos (verslo ir privačios bankininkystės) uždirbo 6,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 27 proc. mažiau nei 2016 metais, kai jis siekė 9,2 mln. eurų. Filialo paskolų portfelis per praėjusius metus sumenko 4 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo 703 mln. eurų, indėlių portfelis išaugo 9 proc. iki 963 mln. eurų.
