Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kuriame numatytomis priemonėmis be kitko planuojama paskatinti lietuvius gimdyti daugiau vaikų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategijoje be kitų dalykų numatoma siekti, kad suminis gimstamumo rodiklis nuo dabartinio – 1,68 iki 2030 m. pakils iki 1,8.
Tarp priemonių kaip tai pasiekti yra numatytos tokios naujovės, kaip 100 eurų vertės kūdikio kraitelis kiekvienam naujagimiui, įteisinti lengvatinį Pridėtinės vertės mokesčio tarifą pirmo būtinumo kūdikio auginimui skirtoms prekėms.
Svarstoma numatyti galimybę susigrąžinti dalį Gyventojų pajamų mokesčio šeimai, kuri, nesant vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vaiko priežiūrai samdo auklę (pavyzdžiui, 50 proc. auklės išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 eurų mėnesiui).
Tarp siūlymų – ir idėja valstybės lėšomis tam tikrą laikotarpį kompensuoti nuomos mokestį arba dalį būsto kredito mažas pajamas gaunančioms šeimoms, auginančioms vaikus (esant konkrečioms sąlygoms, pavyzdžiui, šeimos nariams praradus pajamų šaltinį), arba įvertinus šiuo metu taikomą praktiką dėl būsto kredito atostogų, pailginti jų terminą nuo 3 iki 6 mėn.
Tarp siūlymų yra ir jau anksčiau nuskambėjusios mintys iš dalies dalies kompensuoti būsto įsigijimo kreditą, ne didesnį nei 87 tūkst. eurų (15-30 proc., priklausomai nuo vaikų skaičiaus) jaunoms šeimoms (iki 35 m., neatsižvelgiant į pajamas), įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, taip pat pažadas nuosekliai didinti vaiko pinigus, suteikti puse dienos „tėvadienį“ auginantiems ir vieną vaiką.
Svarstoma leisti gaunantiems vaiko priežiūros išmoką pirmaisiais metais dirbti paliekant išmoką, jei gaunamas darbo užmokestis ne didesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas, suteikti papildomą poilsio dieną per mėnesį tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų (dabar iki 12 metų) ir kitos priemonės. Visa tai numatyta įgyvendinti per laikotarpį iki 2030 metų.
Eina gaudyti meškos su tinkleliu drugeliams
Nacionalinio Aktyvių Mamų Sambūrio (NAMS) atstovė Rasa Žemaitė sutiko, kad plane numatytos priemonės skatina šeimas mastyti apie pagausėjimą, tačiau esminių problemų jos esą nesprendžia.
„Teigiama aplinka visada šiek tiek lemia apsisprendimą. Bet čia trumpalaikėmis ir menkomis priemonėmis bandoma išspręsti strategines ir esmines problemas. Panašiai, kaip eiti į medžioklę meškos medžioti pasiėmus tinklelį drugeliui gaudyti“, – komentavo R. Žemaitė.
Pasak jos, norint paskatinti gimstamumą svarbiausia šeimoms žinoti valdžios planus šeimos politikos srityje bent dešimčiai metų į priekį.
„Tos priemonės, kuriomis bandoma uždangstyti dešimtmečių skyles, kurios susiformavo šeimos politikoje, jos yra tik labai nedidelis lašas, reikėtų pačios strategijos“, – sakė R. Žemaitė.
Pasak jos, strategijų įgyvendinimas prasideda nuo esminių problemų sprendimo.
„Tai – mokesčiai, palankūs šeimoms auginančioms vaikus – jų neturime, būtinų išgyvenimui pajamų garantas šeimoms auginančioms vaikus – neturime, švietimo paslaugų prieinamumas kiekvienam vaikui pradedant nuo paties mažiausio amžiaus baigiant pilnametyste (įperkamos, prieinamos paslaugos, tolygiai kokybiškos) – neturime, paslaugų šeimai prieinamų visada bet kuriuo momentu kada tik šeimai prireikia – psichologo, sveikatos, mokymų – neturime, pirmojo būsto garantas – per nuomos kompensavimą arba būsto lengvatų prieinamumas kiekvienai šeima – neturime, pavienės priemonės yra, tačiau iš tikrųjų neturime“, – vardijo R. Žemaitė.
NAMS atstovės teigimu, dabar numatytos priemonės yra reikalingos, tačiau jos situacijos iš esmės nesprendžia.
2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 848 tūkst. gyventojų. Per 25 metus Lietuva neteko 859 tūkst. gyventojų. Jei tendencijos nesikeis, 2030 m. Lietuvoje gyvens tik apie 2,4 mln. žmonių.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje sparčiai mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus gyventojų. 2017 m. pradžioje šalyje gyveno 550 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Tai yra beveik penktadalis visų gyventojų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
