Slapčia rezga siurprizus dėl automobilių apmokestinimo

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Daugelyje valstybių yra skirtingi mokesčiai, kuriuos privalo mokėti automobilių savininkai. Panašu, kad toks mokestis ar su juo susijusios priemonės bus ir Lietuvoje.

Šią savaitę paskelbtoje planuojamoje mokesčių reformoje tiesiogiai apie automobilių mokestį nekalbama. Tačiau pristatydamas permainas apie jį užsiminė tiek ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka.

Be to, jeigu iki birželio pabaigos bent formaliai nebus kas nors pasiūlyta, veikiausia Vyriausybė pažeis savo pačios programos priemonių planą, kuriame 2018 m. II ketv. numatytas „transporto priemonių poveikio aplinkai įvertinimas ir pasiūlymų (priemonių), kaip jį mažinti, pateikimas.“

Priemonių plane taip pat numatytas „palaipsnis vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimo mažinimas“ (2020 m. III ketv.).

Paprašyta detalizuoti, apie kokias priemones skatinti mažiau taršių automobilių įsigijimą ir taršių atsisakymą, kaip apskritai bus vertinama automobilių tarša, Finansų ministerija atsiuntė tokį V. Šapokos komentarą:

„Automobilių taršos mokestis šioje mokesčių reformoje nėra numatytas. Toks klausimas galėtų būti svarstomas atskirai, kaip kompleksinė priemonė, skirta taršai mažinti, kartu įvertinant galimybes sukurti finansavimo modelį netaršiems automobiliams įsigyti.“

Lietuva – senų mašinų kapinynas

Aplinkos ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas įsitikinęs, kad aplinkos ir visuomenės sveikatos atžvilgiu automobilis nėra tik asmeninis pasirinkimas. Tuo, kas patenka į aplinką pro išmetamąjį vamzdį, kvėpuojame mes visi.

Transporto taršos padariniai esą yra keleriopi: didesnė oro tarša, priešlaikinės mirtys ir trumpesnė žmonių gyvenimo trukmė, daugiau kvėpavimo takų susirgimų ir ligų, taigi ir didesnės išlaidos sveikatos priežiūrai.

„Mažiau efektyvūs (taršūs) automobiliai reiškia ir mažiau efektyviai išleidžiamus šeimos finansus. Seno automobilio priežiūrai ir remontui tenka išleisti daugiau šeimos pajamų.

Senas ir taršus Lietuvos automobilių parkas virsta atgyvenusių transporto priemonių, importuotų iš kitų Europos Sąjungos šalių, kapinynu. Lengvųjų automobilių Lietuvoje amžiaus vidurkis – daugiau nei 15 m. Daugiau nei pusė mūsų šalyje pernai įsigytų automobilių buvo senesni nei 10 m.“ – komentavo patarėjas.

Jo teigimu, Lietuva turi įsipareigojimų ES sumažinti transporto poveikį klimato kaitai. Jei artimiausią dešimtmetį Lietuva nieko darys dėl klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto apie 250–300 mln. Eur.

„Taigi kur kas naudingiau šaliai būtų persėsti į efektyvesnius automobilius, o sutaupytus valstybės biudžeto pinigus panaudoti socialinėms ir švietimo reikmėms“, – svarstė M. Bajarūnas.

Anot jo, transporto sektorius Lietuvoje – pats taršiausias ir išmeta net 28 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Matydama nuolat augančią transporto sektoriaus taršą Aplinkos ministerija esą planuoja skelbti viešas konsultacijas ir tariantis su visuomene ieškoti optimalių sprendimų:

„Esminis tikslas – paskatinti efektyvesnių (mažiau taršių) automobilių įsigijimą, o ne apmokestinti visus automobilių naudotojus ir surinkti į biudžetą daugiau pajamų.“

Patarėjo teigimu, dauguma ES šalių turi su automobilių tarša siejamą mokestį, mokamą kasmet arba įsigyjant automobilį. Dažniausia mokestis taikomas ne visiems, o tik tiems automobiliams, kurie taršesni nei nustatyta riba.

Paprastai automobiliai apmokestinami pagal 1 km tenkantį išmetamų CO2 dujų kiekį, nurodomą automobilio dokumentuose. Kai kuriose šalyse mokestis skaičiuojamas pagal automobilio masę, variklio tūrį ar jo galią. Taip pat taikomos nemokestinės priemonės taršai mažinti: parama įsigyjant mažiau taršų automobilį, lengvatos parkuojantis, pirmenybė eismo juostose ir pan.

Pardavę seną golfuką į saloną neina

Automobilių mėgėjų projekto „Automanas“ kūrėjas Ramūnas Žilionis įsitikinęs, kad Europoje veikiantys automobilių taršos arba prabangos mokesčiai yra teisingi, tačiau, jo nuomone, įvesti juos Lietuvoje kol kas ne laikas.

„Taršos mokestis taikomas seniems ir labiau aplinką teršiantiems automobiliams – ar jie būtų su dyzeliniais, ar senesniais benzininiais varikliais. Problema ta, kad mūsų automobilių parko vidurkis yra daugiau kaip 10 m., o vidutinė jų rinkos kaina 3–5 tūkst. Eur.

Išeitų, kad apmokestintume tą grupę vartotojų, kuri yra pati jautriausia. Tai būtų tas pats, kad pensininkų prašytume susimokėti už gydymą, nes jie dažniau gydosi, jiems reikia daugiau vaistų. Ta prasme, kad apmokestintume pačius jautriausius. Tai nėra logiška“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo nuomone, kai vidutinis automobilių amžius sumažės iki 6–8 m. senumo, o kaina prasidės nuo 7 tūkst. Eur kaina, tada papildomai investuoti 30 proc. sumos, kad nusipirktum ekologiškesnį automobilį, būtų normalu. Tačiau dabar, renkantis tarp neekologiško už 3 tūkst. Eur ir ekologiško už 10 tūkst. Eur, kainų žirklės tokios didelės, kad nėra iš ko rinktis.

„Dėl prabangių automobilių yra kitaip. Prabangos mokestis paprastai imamas už galią ir t. t. Aš galvoju, kad kol kas Lietuvoje yra truputėlį per mažai tikslinės grupės. Iš esmės dominuoja mažalitražiai negalingi ir seni automobiliai.

Tiesiog tų žmonių grupė nėra pakankama, kad būtų apčiuopiama nauda. Prabangos mokesčio administravimas ir įdiegimas, man atrodo, užtruktų daugiau ir kainuotų brangiau nei būtų surinkta pinigų“, – svarstė R. Žilionis.

Jo manymu, reikėtų daugiau skatinamųjų priemonių naudotis ekologiškesniais automobiliais – neapsiriboti leidimu elektromobiliams važiuoti A juosta ar nemokamai juos statyti: „Tai gali būti susieta su technine apžiūra, kitos miesto infrastruktūros naudojimas, kažkokie kiti dalykai, kurie skatintų žaliąjį transportą.“

Anot pašnekovo, gyvenimo kokybei gerėjant, automobilių parko amžius mažės. Palyginti su kaimynais, naujų mašinų perkame santykinai mažiau. Tačiau tai lemia susiklosčiusios tradicijos.

„Čia reikėtų kalbėti apie naudotų automobilių kainą. Įveskite tuos pačius kriterijus į „Mobile.de“, „Auto.pl“ ir Autoplius.lt“ ir pastebėsite, kad lietuviškame portale kaina mažiausia. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje itin išplėtota ir konkurencinga automobilių parvežimo, remonto ir pardavimo rinka. Naudoti automobiliai pas mus tikrai pigesni nei Latvijoje, Lenkijoje ar Vokietijoje.

Taip jau nuo seno susiklostę, kai tik suklestėjo pirmieji automobilių turgūs. Čia žmonės sulaukia gerų pasiūlymų, bet, aišku, kas už slypi – čia jau skirtingos istorijos“, – komentavo R. Žilionis.

Jo teigimu, turėdamas automobilį už 5 tūkst. Eur žmogus tikrai neis į automobilių saloną ir nepirks naujos mašinos už 25 tūkst. Eur:

„Veikiausia kitas automobilis bus perkamas už 10 tūkst. Eur, vėliau dar kiek brangesnis – retas, pardavęs seną „golfą“ iš karto pasuks į saloną. Nebent radikaliai pasikeičia situacija. Bet po truputėlį gyvenimas gerėja, lipame tokiais laipteliais, o kaip greitai užlipsime, priklausys nuo žmonių gyvenimo.“

Daugiau naujienų skaitytkite čia.

43 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaune atsidarė pirmoji japoniškos mados rezidencija

„Megos“ stovėjimo aikštelės įrengtos neteisėtai, kas statė – neaišku

Kauniečiai valgė „išvalytą“ mėsą: bakterijų turinti už kyšius virsdavo švaria

Šiurpi naktis Eiguliuose – į ligoninė paguldytas stipriai sužalotas vaikinas

Skaitytojas: po nesėkmingo „drifto“ laukė policijos ir mamos

„Pasipylė“ avarijos – centre spūstys, merginai prireikė medikų pagalbos

Dėl masinės avarijos du vairuotojai išvežti į gydymo įstaigą (papildyta)

Į Kauną ateina tikra žiema

Pasakos kūrėjams Raudondvaryje įteiktos padėkos ir dovanos

Tenka stovėti spūstyje – „užkeiktoje“ vietoje avarija