Svarbiausiuose valstybinės reikšmės vidaus vandenyse pirmadienį pradedamas naujas navigacijos sezonas. Jis šiemet pradedamas 10 dienų anksčiau nei įprastai, tačiau tiek pat bus paankstinta ir sezono pabaiga, todėl bendra jo trukmė išliks nepakitusi – 199 paros.
Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovo Aurelijaus Rimo, sezono pradžios ir pabaigos datos pakeistos, atsižvelgiant į pramoginių ir keleivių laivų savininkų pageidavimus.
„Anksčiau navigacijos sezonas buvo pradedamas balandžio 24 dieną, tikrai gal kiek vėlokai. Sezoną užbaigti lapkričio pradžioje taip pat nėra gerai, nes tuo metu jau galima sulaukti sniego, kartais vandenis sukausto ledas“, – BNS sakė A. Rimas.
Pasak jo, laivyba vidaus vandenyse nėra draudžiama ir kitu metu laiku, tačiau navigacijos sezono metu šie keliai yra stebimi ir prižiūrimi.
„Sezono metu eksploatuojamuose vandens keliuose yra sustatyti ženklai, stebimi gyliai ir vandens lygiai, informacija darbo dienomis skelbiama direkcijos tinklalapyje. Sezono metu taip pat šalinamos susidariusios seklumos, jos dažniausiai susidaro Nemuno upėje nuo Kauno iki upės žiočių“, – aiškino A. Rimas.
Balandžio 16-ąją navigacijos pradžia bus paskelbta Nemunu nuo Kauno iki Atmatos žiočių ir Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Nidos, Klaipėdos bei valstybės sienos. Tą dieną laivybos sezonas prasidės ir Kauno mariose nuo Kauno hidroelektrinės iki Birštono, Nemune nuo Druskininkų iki Liškiavos, Neryje Vilniaus mieste, taip pat – Mituvos kanale.
Kituose vandens keliuose navigacija prasidės vėliau ir truks 24 paromis trumpiau – iki spalio 14 dienos, arba 175 paras. Balandžio 23-ąją laivybos sezonas prasidės Nemune nuo Žemaitkiemio (Prienų rajone) iki Birštono, Neries žiotyse Kaune, Nevėžyje 10 kilometrų atstumu nuo žiočių, Minijos upėje iki Lankupių, Karaliaus Vilhelmo kanale iki Drevernos ir nuo šio kanalo iki Drevernos prieplaukos.
Skirtinga navigacijos pradžia ir pabaiga nustatyta, atsižvelgus į transporto naudotojų poreikius ir oro sąlygas.
Lietuvoje iš 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių šiemet numatoma eksploatuoti 429,7 kilometro – 5 kilometrais daugiau nei pernai. Tiek bus pratęstas Nevėžio upės ruožas nuo žiočių iki Raudondvario.
Pasak A. Rimo, naudojamų kelių ilgis dėl finansinių ir techninių priežasčių iš esmės nesikeičia nuo sovietmečio.
„Tarkime, Neries upės nuo Vilniaus iki Kauno taip pat priskiriama valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliams, tačiau eksploatuojama tik maždaug pusės kilometro atkarpa Kaune ir keli kilometrai Vilniaus mieste. Likę maždaug 150 kilometrų neeksploatuojami – upė yra sekli, su rėvomis ir akmenimis, yra srauni, todėl neatlikus būtinų darbų ja plaukti yra nesaugu“, – aiškino A. Rimas.
„Tam reikėtų tikrai didelių finansinių investicijų ir neaišku, ar jos kada nors atsipirktų. Taip pat ir poreikio užtikrinti laivybą visoje Neries upėje dabar nėra“, – pridūrė jis.
100 kilometrų Nemuno upės ruožas nuo Smalininkų iki Rusnės yra pasienyje su Kaliningrado sritimi. Įplaukti į šį ruožą bus galima tik iš anksto nustatyta tvarka gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos leidimus.
Statistikos departamento duomenimis, pernai vidaus vandenų transportu gabenta apie 2 mln. keleivių, arba 8 proc. daugiau nei 2016 metais.
