Pakvietė apžiūrėti buvusio „Pramprojekto“: darbą lygina su gyvenimu viešbutyje | Kas vyksta Kaune

Pakvietė apžiūrėti buvusio „Pramprojekto“: darbą lygina su gyvenimu viešbutyje

R. Tenio nuotr.

Trečiadienį Vienybės aikštės ir atnaujinamo „Pramprojekto“ pastato vystytojai „Urban Inventors“ pakvietė susipažinti su būsimo verslo centro vizija ir vykdomų darbų pažanga. Visas kompleksas, pavadintas „Business Leaders Center“ (BLC), bus pritaikytas tiek didelėmis, tiek mažoms įmonėms ir pavieniams darbuotojams, o modernūs sprendimai jį turėtų paversti visų gyventojų traukos centru ar bent pasigrožėjimo objektu.

Funkciją diktavo architektūra

Kaip sakė SBA koncernui priklausančios nekilnojamojo turto (NT) vystymo įmonės „Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys, daug mąstyta, kuria linkme vystyti buvusį „Pramprojekto“ komplekso projektą, kokį verslo nuomos sektorių užimti.

„Pati pastato architektūra padiktavo tam tikrus sprendimus. Objektas yra įvairus – turi ir aukštuminę, ir žemesnę dalį, panoraminius langus į aikštę ir į gatvę. Architektūra lėmė centro turinį – kad tai gali būti unikali vieta savo įvairove, neįprastumu. Atitinkamai, pradėjome galvoti, kas yra įvairovė versle, ko reikia miesto gyventojams bei darbuotojams – galiausiai, tai privedė prie inovatyvių idėjų“, – trečiadienį surengtame pristatyme žiniasklaidai kalbėjo L. Šepetys.

Pagrindinius taškus dėliojo (centre iš kairės) L. Šepetys, R. Giedraitis ir O. Belova / R. Tenio nuotr.

Jo teigimu, pagrindinė konkurencija šioje srityje vyksta ne tarp verslo centrus statančių NT vystytojų, o tarp pastatuose įsikuriančių įmonių, kurios konkuruoja dėl darbuotojams siūlomų sąlygų, darbo ir gyvenimo kokybės. Todėl kuriant naująjį kompleksą daugiausia dėmesio skirta čia dirbsiančio žmogaus patogumui. L. Šepetys pažymėjo, kad Lietuvos miestuose tokio dydžio biuro erdvių, įsikūrusių prie istorinių aikščių, apskritai nelabai yra – pastato rezidentai nuolat bus toje vietoje, kur vyks daug veiksmo ne tik darbo, bet ir kūrybine, laisvalaikio prasme.

Atnaujintų A klasės energinio efektyvumo patalpų plotas iš viso sieks apie 16 tūkst. kv. m, iš jų nuomojama bus 14 tūkst. kv. m – čia bus sukurta apie 2000 darbo vietų. Dalinimosi, bendradarbiavimo idėjas stiprinti padės tokie akcentai kaip restoranas ant stogo, džiazo kiemas, lauko kinas. „Panašių sprendimų Kaune nei Vilniuje dabar niekas nesiūlo ir artimu metu nesiūlys“, – tikino Lioginas Šepetys.

Erdvės didelėms įmonėms ir pavieniams darbuotojams

Pastatą sudarys keturi korpusai, kurių kiekvienas turi skirtingą išplanavimą – atskiros dalys bus pritaikytos tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms ar individualią veiklą vykdantiems asmenims. Čia derės atviros erdvės ir atskiri kabinetai su tokiomis paslaugomis, kaip administratorė ir spausdintuvas, kurias bus galima nuomotis pavieniui dirbantiems žmonėms vos vienai dienai ar dar trumpiau. „Kontraktai – nuo vienos valandos ar dienos iki dešimties metų“, – plačius paslaugų laiko rėmus įvardijo „Urban Inventors“ generalinis direktorius.

„Kas vyksta Kaune“ pasiteiravus, kaip naujasis verslo centras lyginsis su Kaune jau veikiančiomis bendradarbystės erdvėmis, kaip „Happspace“, L. Šepetys sakė, kad esminiais aspektais teikiamos paslaugos bus panašios.

„Ką darysime kitaip ir jau yra išbandyta Vilniuje – investuojama į aukštesnio lygio interjerą, kuriame atitinkamai įsikurs aukštesnio segmento darbuotojai. Šiam segmentui bus skirtas dvylikos aukštų korpusas greta K. Donelaičio gatvės, o palei aikštės kraštinę link V. Putvinskio gatvės besitęsiančiame korpuse įrengsime daugiau atvirų erdvių, susitikimų, poilsio vietų“, – aiškino L. Šepetys.

Trylikos aukštų korpuse įsikurs sėkmės kelyje pažengę verslininkai / R. Tenio nuotr.

SBA koncerno strateginio marketingo direktorė Olga Belova tikslino, kad pastate veiksianti lanksčių uždarų ofisų samplaika bus vadinama „Verslo viešbučiu“. Čia išsinuomoti patalpas, atvykti, atlikti darbą ir išvykti bus taip paprasta, kaip apsistoti viešbutyje. Šiam tikslui kuriama programėlė išmaniesiems įrenginiams, leisianti valdyti verslo centro teikiamas paslaugas.

Tuo tarpu bendradarbystės, laisvai samdomų darbuotojų erdvės bus suskirstytos specialiomis pertvaromis, lengvai modifikuojamos – padidinamos arba sumažinamos keičiantis verslo apimčiai, personalo dydžiui. Arčiausiai V. Putvinskio gatvės esančiame korpuse bus įkurtas medicinos klasteris, kuriame bus teikiamos medicininės paslaugos centro darbuotojams ir kitiems klientams. Komplekse veiks ir sporto klubas, įvairūs restoranai – darbuotojai galės patenkinti visus poreikius, praktiškai gyventi BLC.

Planuoja užbaigti iki metų pabaigos

L. Šepetys priminė, kad į buvusio „Pramprojekto“ pastato rekonstrukciją „Urban Inventors“ investuos 20 mln. eurų, Vienybės aikštės atnaujinimas atsieis 10 mln. eurų. „Kauno miesto savivaldybė pagal sutartį įsipareigojusi investuoti į aikštės dangą. Mes darome visą apačią, stovėjimo aikštelės konstrukcijas, inžinerinius tinklus“, – dėstė objektą vystančios įmonės vadovas.

Nustatytas darbų terminas – šių metų pabaiga, o 2019 m. pirmąjį ketvirtį čia jau turėtų įsikurti nuomininkai. Kol kas, anot „Urban Inventors“ atstovų, viskas vyksta pagal grafiką. Dabar auga antras automobilių stovėjimo aikštelės aukštas, dviejų ansamblyje dominuojančių pastatų konstrukcijos iš esmės užbaigtos, artimiausiu metu bus pradedami fasadų darbai ir vidaus įrengimas. Vienybės aikštės požeminės konstrukcijos turėtų būti baigtos vasaros viduryje.

Šalia BLC įrenginėjamas antras automobilių stovėjimo aikštelės aukštas, ant statybvietės krenta grėsmingas dangoraižio šešėlis / R. Tenio nuotr.

L. Šepetys sakė, kad jau daugiau kaip pusė nuomojamo ploto rezervuota, yra pasirašyti ketinimų protokolai. Susidomėjimas patalpomis labai didelis, o vidutinė nuomos kaina čia siekia 13-16,5 Eur/kv. m. Palyginimui, neseniai duris atvėrusiame ir šiuo metu didžiausiame Kaune verslo centre „Arka“ vidutinė patalpų nuomos kaina – 13 Eur/kv. m. „Urban Inventors“ generalinio direktoriaus teigimu, Vilniuje nuoma nėra drastiškai brangesnė – kaina panaši į viršutinę atnaujinamo verslo centro ribą, tačiau viršyti jos neturėtų.

Jis taip pat patvirtino, jog po rekonstrukcijos absoliučiai visas kompleksas su dar 2004 rekonstruotu BLC centru vadinsis „Business Leaders Center“. „Pramprojektas“, ko gero, liks tik miestiečių atmintyje ir kasdienėje kalboje. Kaunas tampa tarptautiniu miestu, Europos verslo dalimi, tad angliškas pavadinimas tik palengvins komunikaciją ir plėtrą“ – svarstė L. Šepetys.

Kaune dar daug plėtros galimybių

Kaip vaizdingai sakė „Urban Inventors“ vadovas, Kaunas šiuo metu – NT rinkos vystymosi ir verslo augimo žvaigždė. Miesto potencialias susijęs su daugybe čia veikiančių universitetų ir juose studijuojančiais jaunais žmonėmis, kurių dalis galėtų likti Kaune ir tapti miesto gyventojais bei naujų verslo centrų darbuotojais.

L. Šepetys priminė, kad 5 tūkst. plečiamo „Kauno doko“ kvadratinių metrų atsiras labai greitai. Šis biurų centras tuomet bus užbaigtas, tačiau „Urban Inventors“ galvoja, kad Kaune dar galima statyti kažką visiškai naujo. O Jonavos gatvė tampa viena įdomesnių vietų verslo centrų plėtrai, tad bendrovė rimtai svarsto šioje vietoje vystyti ir dar vieną projektą.

„Kauno dokas“ jau ruošiasi plėtrai / R. Tenio nuotr.

„Vilniuje konkurencija labai didelė, reikia atidžiai vertinti kiekvieno naujo objekto potencialą, o Kaune šiuo metu tikrai jaučiamas didelis proveržis ir poreikis kol kas nėra išsemtas“, – komercinės paskirties NT rinką vertino L. Šepetys.

Labiau saugojo nei keitė

„Pramprojekto“ pastato rekonstrukcijos projekto autorius Rimantas Giedraitis pristatyme pasidalino architektūrinėmis įžvalgomis ir įvertino dėl viso Vienybės aikštės atnaujinimo visuomenėje kylančią tam tikrą trintį.

„Nors oficialiai į kultūros vertybių registrą neįtrauktas, pastatas yra gana vertingas vėlyvojo modernizmo pavyzdys. Visgi paskutiniais dešimtmečiais jis patyrė daug invazijų, paslėpusių pirminį grynumą, tikrąjį grožį – korpusai buvo užstatyti, sugadinti. Bendradarbiaujant su vokiečių architektų studija „3deluxe“ siekta sugrąžinti modernizmo žavesį, tačiau naudojant kūrybiškus sprendimus įvesti intrigos ir šiuolaikinio grožio“, – pasakojo R. Giedraitis.

Atnaujintame objekte derės originali estetika ir šiuolaikiniai sprendimai / „Urban Inventors“ vizualizacija

Jo teigimu, dermė tarp modernizmo ir plastiško dizaino pereina ir į vidų – tai yra pagrindinė estetinė idėja. Čia bus daug stiklo, šiek tiek metalo, medienos, akmens. Taip pat svarbi detalė – stogai, vadinamas „penktasis fasadas“. Kadangi statiniai stovi šalia Žaliakalnio šlaito, iš kurio kai kurių taškų yra visi apžvelgiami, didelis dėmesys skirtas estetiškiems verslo centro stogų sprendimams – jie taps viena komplekso puošmenų, matomų Žaliakalnio gyventojams ir iš paukščio skrydžio. Ant viso išilgai aikštės besitęsiančio žemesniojo pastato bus sukonstruotas stiklinis antstatas ir šiltuoju metų laiku erdvioje terasoje sužaliuos augmenija.

R. Giedraitis priminė, kad su vokiečių bendrove „3deluxe“ ruoštas ne tik Vienybės aikštės, bet ir buvusio „Pramprojekto“ projektas. „Įvedėme tam tikro griežtumo saugodami pastato vertę. Manau, pavyko padaryti smagų projektą, išgauta gera dermė. O kai kur elgiamės itin korektiškai – negrįžtamai sugadintą „Verslo viešbučio“ korpusą iš viso perstatome tik tam, kad pastatas būtų toks, koks buvo iš pradžių“, – kalbėjo architektas.

R. Giedraitis įsitikinęs, kad pasipriešinimo išvengti sunku, tačiau dėl aikštės priimtas tinkamas sprendimas / R. Tenio nuotr.

Paklausus, kaip vertina kai kurių kauniečių Vienybės aikštės projektui išsakomą aršią kritiką, teiginius, kad nauja estetika nedera prie šalia esančios istorinės Vytauto Didžiojo karo muziejaus erdvės krūvio, R. Giedraitis buvo ramus. Jo manymu, tokios svarbos objektas niekada nebus sutiktas vienašališkai ir normalu, kad bendruomenės požiūriai išsiskiria.

„Dėl pastato, tikiuosi, abejonių niekas neturi – elgiamės korektiškai architektūros paveldo atžvilgiu. Aikštė – drąsus sprendimas, bet žinome, kad tikroji istorinė vertė šalia – Vytauto Didžiojo karo muziejus, jo sodelis. Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad tokiose vietose elgiamasi gana drąsiai ir iš to tik laimima. Daugiafunkciškumui, erdvės kuriamam bendruomeniškumui, kurį siekiama išgauti, reikia ir naujos estetikos, negali viskas likti taip, kaip atrodė“, – argumentavo architektas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA