Istorinis vizitas: 2018 m. rugsėjo 22-23 d. Lietuvoje viešės popiežius Pranciškus. Jis apsilankys ir Kaune. Kol derinamos atvykimo detalės, prisiminkime, kaip atrodė popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Kaune prieš 25 metus. 1993 m. rugsėjo 6 d. miestas buvo sausakimšas, skaičiuojama, kad susitikime su Šventuoju Tėvu dalyvavo apie 150-200 tūkst. maldininkų iš visos Lietuvos bei aplinkinių šalių.
Apie popiežiaus Jono Pauliaus II (1920-2005 m.) vizitą Kaune portalui „Kas vyksta Kaune” papasakojo pasiruošimą koordinavęs tuometis Kauno miesto tarybos deputatas, o dabar ceremonmeisteris, Kęstutis Ignatavičius.
Lietuva 1993 m. buvo ką tik atgavusi Nepriklausomybę, o popiežius Jonas Paulius II tapo pirmuoju šalį aplankiusiu popiežiumi. Išlipęs Vilniuje, jis pirmiausiai pasilenkė pabučiuoti Lietuvos žemę, palaimino šalį ir maldininkus. „Kai išlipo Vilniuje ir pabučiavo Lietuvos žemę – apėmė jaudinančios emocijos, tokio žesto anksčiau Lietuvoje nėra buvę. Tai buvo pati didžiausia pagarbos išraiška mūsų šaliai, juk tai pasaulio pilietis, žymiausia XX a. asmenybė! Švytinti kažkuo nesuprantamu, magiška”, – jaudinantį momentą prisiminė K. Ignatavičius ir pažymėjo, kad dar visai neseniai paskutiniai Rusijos kariuomenes daliniai buvo palikę Lietuvą.
1993 m. rugsėjo 4-8 d. popiežius lankėsi šiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose (Šiluvoje).
Reikalavimų sąraše – prašymas nedovanoti rūtų
Iš Vilniaus popiežius atskrido į Kauno oro uostą. Pasitikti jo atvyko Kauno m. tarybos pirmininkas Vygintas Grinis ir mergaitė, turėjusi įteikti gėles. Beje, gėlių puokštė turėjo reikalavimą: kad nebūtų rūtų, nes popiežius joms alergiškas, tad buvo sukomponuota puokštė iš rugių.
„Jiedviem važiuojant į oro uostą, skambina pirmininkas ir sako: „Klausyk, ta mergaitė važiuodama apalpo iš susijaudinimo, ką daryti?!” – Tačiau davė vandens, atgaivino ir gėles ji įteikė popiežiui kaip buvo planuota”, – prisiminė K. Ignatavičius.
Be 17 žmonių oficialios palydos, su popiežiumi kartu atvyko ir 50 užsienio žurnalistų, akredituotų Vatikane.
Kauno maršrutas
Rugsėjo 6 d. Kaune popiežius Jonas Paulius II lankėsi šiose vietose: atskridęs iš Vilniaus į Kauno oro uostą, persėdo į limuziną. Kauno Santakoje įsėdo į papamobilį ir vyko į parką pas susirinkusiuosius. Jį apvažiavęs, palaiminęs maldininkus, apie 9 val. ėmė laikyti Šv. Mišias. Vėliau keliavo į Kauno arkivyskupijos kuriją susitikti su Lietuvos vyskupų konferencija, papietauti ir pailsėti. Beje, lova, kurioje jis prigulė poilsiui – tapo relikvine, mat popiežius Jonas Paulius II 2014 m. balandį buvo paskelbtas šventuoju.
Toliau Šventasis Tėvas pėsčiomis žygiavo per Rotušės aikštę į Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką, privačiai pasimelsti tuščiuose maldos namuose. Tiesa, į Baziliką jis turėjo važiuoti, tačiau dėl gero oro, nusprendė pasivaikščioti ir taip sukėlė apsaugos susirūpinimą, mat minios žmonių siekė kuo arčiau prieiti prie Šventojo Tėvo ir bent prisiliesti, o tėvai ištiesę vaikus link popiežiaus, siekė jiems palaiminimo.
Po 15 minučių maldos arkikatedroje, Jonas Paulius II papamobiliu išvažiavo į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną susitikti su jaunimu. Čia jį pasitiko 30 tūkst. jaunuolių minia, laukė koncertas. Kaip mena K. Ignatavičius, susitikimo pabaigoje popiežius pajuokavo: „Jūs suplanavote nuostabų susitikimą, bet nežinau ar buvote numatę lietų?” – Visas stadionas atsakė: „Ne!” Tuomet popiežius atkirto: „Tai kodėl skėčius atsinešėte?”. Per minią nuvilnijo šypsenų banga. K. Ignatavičius pažymėjo, kad visi jautė popiežiaus nuoširdumą, pagarbą šaliai, kartu ir paprastumą, tad, kur besilankytų, visur jį pasitikdavo atviromis širdimis.
Popiežiaus Jono Pauliaus II S. Dariaus ir S. Girėno stadione pasakytą kalbą jaunimui rasite čia.
Sekančią dieną popiežius išvyko į Kryžių kalną Šiauliuose.
Vatikano atstovai išsirinko Santaką bei S. Dariaus ir S. Girėno stadioną
Prisiminkime kaip Kaunas ruošėsi Šventojo Tėvo sutikimui. Pasiruošimo popiežiaus vizitui komisija buvo sudaryta iš Kauno m. savivaldybės skyrių vedėjų ir Kauno arkivyskupijos atstovų. Komisiją koordinavo Kęstutis Ignatavičius. Jis mena, kad pasiruošimas prasidėjo likus metams iki vizito. Vatikano atstovai parinko vizito vietas, labiausiai tiko Santaka, kuri anuomet nepriminė išpuoselėto dabartinio parko: Santakos vidury augo medžiai, nebuvo jokių kalnelių, o ir miesto gatvės nebuvo suremontuotos. Kita parinkta vieta – S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, jame reikėjo įrengti specialią platformą, pakloti plastmasinę veją, ji atkeliavo iš Latvijos.
Pasiruošimas prasidėjo nuo lėšų paieškos. „Kaunas tuomet dar buvo neseniai išsivadavęs iš blokados, pinigų biudžete per daug nebuvo. Taryba nutarė ieškoti rėmimo iš verslininkų, dalis sumos skirta iš biudžeto”, – sakė K. Ignatavičius.
Santakoje supylė kalną, pastatė zakristijos namelį
Pirmas darbas Santakoje buvo paruošti pakylą-altorių šv. Mišioms laikyti, čia turėjo tilpti visa popiežiaus palyda, taip pat reikėjo įrengti specialią pastogę nuo lietaus, privažiavimą. „Naktį einame patikrinti kaip popiežiaus kalnelis atrodo. Staiga matome, kad stogelis virš popiežiaus sosto prilytas vandens, po truputį laša į vidų! Skubiai suradome pagalių ir išstumdėme vandenį. Svarbiausia, kad iš vakaro lijo, niūru ir staiga sekančią dieną atvyksta popiežius ir sutvieskia saulė, lietaus kaip nebūta!”, – nuostabą prisiminė K. Ignatavičius.
Kadangi popiežiui reikėjo persirengti, pasiruošti mišioms, šalia kalnelio buvo pastatytas namelis, kuriame įsikūrė zakristija.
Santaka buvo suskirstyta sektoriais, teritorijoje išvedžioti garsiakalbiai, įrengtas televizijos bokštelis, vizitą transliavo Lietuvos ir užsienio televizijos.
Organizatoriams teko nemenka užduotis suderinti galybės žmonių priėmimą, juk susitikti su popiežiumi suplūdo daugiau, nei 150 tūkst. maldininkų. Jiems reikėjo parūpinti nakvynės vietą, maitinimą, gėrimus, transporto aikšteles įrengti.
Kelios įdomybės iš to meto spaudos
To meto spaudos pirmuosius puslapius užėmė žinios apie popiežiaus vizitą. Leidiniuose išspausdintas Jono Pauliaus II vizito Kaune organizacinio komiteto kreipimasis su pakeitimais mieste. Jame rašoma, kad dėl transporto apribojimų dvi dienas nedirbs miesto komunalinės tarnybos. „Prašome miesto gyventojų tomis dienomis pasirūpinti miesto švara.” Maisto parduotuvių darbo laikas 4-5 d. – 8-22 val., o 6 d. – 7-23 val. Be poilsio dienų dirbo ir suvenyrų parduotuvės.
Rugsėjo 5-7 d. visoms prekybos ir maitinimo įmonėms buvo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, valgomaisiais ledais (dėl žemos kokybės), cukraus vata, namų gamybos saldainiais ir kreminiais gaminiais, kad būtų išvengta apsinuodijimų greit gendančiais produktais. Visuose prekybos taškuose leista naudotis tik vienkartiniais indais ir instrumentais, iš Suomijos įmonės jų nupirkta už 50 tūkst. JAV dolerių. Drausta į vizito vietą neštis metalinius daiktus, stiklinius indus.
Rašyta, kad ištisa kavine, užkandine, parduotuvių filialais tapo Laisvės alėja, Savanorių pr., Vilniaus g., Šv. Gertrūdos g., Muziejaus g.,Rotušės a. ir jos prieigos.
Miestas rugsėjo 5-7 d. buvo uždarytas, atvykstantieji automobilius turėjo palikti aikštelėse. Mieste veikė 14 automobilių stovėjimo aikštelių, kurios galėjo talpinti 30 tūkst. automobilių; dar dvi buvo svečiams, keturios veikė užmiestyje, buvo ir rezervinių. Iš viso Kauno miesto ir rajono aikštelės galėjo talpinti apie 100 tūkst. automobilių.
Rugsėjo 5 d. Savanorių prospektu troleibusai nevažiavo. Mieste troleibusai važiavo dviem maršrutais: Panemunė-Partizanų g. (7 maršrutas) ir Petrašiūnai-Partizanų g. (12 maršrutas). Nuo rugsėjo 5 d. 12 val. iki rugsėjo 6 d. 24 val. miesto viešasis transportas ir 25 priemiesčio autobusai vežiojo nemokamai.
Spaudoje rašyta, kad saugumo sumetimais nerekomenduojama vestis į renginį mažamečių vaikų.
„Į gatvę, kuria važiuos ar eis popiežius, nemeskite gėlių, nes apsaugos tarnybos gali jūsų nesuprasti”, – rašoma 1993-iųjų spaudoje. K. Ignatavičius mena, kad buvo didžiuliai saugumo tarnybų reikalavimai, žmonės kviesti išeiti į gatves ir būti matomi, reikalauta, kad namų langai būtų uždaryti.
Patarta kiekvienam maldininkui į vizito vietą pasiimti vandens ir negendančio maisto „Geriau kelios riekės sausos duonos, negu gabalas torto”, – įspėta.
Anot 1993 m. rugpjūčio 14 d. „Kauno dienos”, popiežiaus vizitui Lietuvoje planuota išleisti 90 mln. litų.
Dirbo medikai iš visos Lietuvos, popiežiui – geriausiųjų brigada
Vizito metu dirbo didžiulė komanda: tomis dienomis mieste ir jo prieigose darbavosi apie 700 kelių policijos pareigūnų; tvarkdarių savanorių, kurie turėjo skirstyti žmones buvo apie 900. Iš Vilniaus į Kauną 12-ka autobusų atvyko 500 žurnalistų (akredituoti 306 užsienio žurnalistai).
Iš viso popiežiaus vizito metu Lietuvoje dirbo apie 2,4 tūkst. talkininkų.
Iš anksto sudaryta medicinos tarnybų darbo schema, rengtos generalinės repeticijos: susitikimų su popiežiumi vietose buvo sustatytos greitosios pagalbos mašinos, reanimobiliai. Prašyta į kiekvieną autobusą vykstant iš parapijų, pasiimti po gydytoją. Vizito metu dirbo medikų brigados iš visos Lietuvos, įrengtos palapinės su lovomis ligoniams; kiekviename sektoriuje budėjo po felčerį skubiai pagalbai suteikti.
Brigadoje budėjo 6 terapeutai, 3 chirurgai, ginekologė. Nėščiosios ragintos likti saugesnėje aplinkoje, nes prieš tai Lenkijoje vykusio popiežiaus vizito metu, vietoje net 3 moterys pradėjo gimdyti. Kaip žinia, popiežiui viešint Kaune, medikų pagalbos dėl įvairių negalavimų prireikė apie 290-čiai žmonių.
Popiežiui lydėti sudaryta geriausių medikų brigada, ji Šventąjį Tėvą pasitiko Kauno oro uoste. Medikai iš anksto apgalvojo detales, į kurią ligonę popiežių gabentų, iš anksto paruošta Jono Pauliaus II grupės kraujo, jei netyčia įvyktų nelaimė.
Nakvojo mokyklose, įmonėse, kauniečių butuose
Į miestą plūsti žmonės ėmė iš anksto. Į Santaką maldininkai įleidinėti nuo 2 val. nakties iki 8:30 val. ryto. Būtent 2 val. nakties Santakoje ir pasirodė pirmieji tikintieji, norėję būti kuo arčiau altoriaus. Viename kvadratiniame metre leista būti 4 žmonėms.
Atvykėliai iš visos Lietuvos nakvojo pas kauniečius butuose, mokyklose ir kt. „Apie 11 tūkst. kauniečių savo butuose apnakvydins kauniečiai, dar 28 tūkst. nakvos mokyklose, technikumuose, bendrabučiuose; palapinėse už miesto – Marvelėje, Ž. Kaniūkuose, Aleksoto ir Užliedžių aerodromuose veiks laikinieji kempingai”, – rašoma to meto spaudoje.
Miestas pasitiko 5 min. skambančiais visų bažnyčių varpais
1993 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis. 606-aisiais nuo krikščionybės įvedimo metais Kaune apsilanko Romos popiežius Jonas Paulius II. Kaip jį pasitiko miestas? Įvažiavus popiežiui į Kauną, suskambo Arkikatedros bazilikos varpai, paskui 5 min. skambėjo visų Kauno bažnyčių varpai. Pakelėse – masės maldininkų, visur gausu stalų su parduodama religine atributika, rožančiais, maldynais, knygomis.
Susirinkusieji pasitiko popiežių su tautine atributika, trispalvėmis. Popiežius į Santakos parką įvažiavo nuo Neries upės pusės, apvažiavo aikštę papamobiliu, pravažiavo vidury tarp žmonių ir lėtai judėjo link altoriaus. Popiežius laimino tikinčiuosius, ypač dėmesį skyrė vaikams, juos tėvai stengėsi prileisti kuo arčiau Šventojo Tėvo.
Išlipęs iš papamobilio, Jonas Paulius II pirmiausiai priėjo prie žmonių su negalia, kurie sėdėjo vežimėliuose pirmose eilėse, palaimino ir nuėjo ruoštis Šv. Mišioms. Jo jau laukė išsirikiavę kunigai, choras. Galiausiai ant kalnelio pasirodė popiežius, minia suošė ir nuskambėjo pirmi žodžiai, beje, lietuvių kalba: „Viešpatie, atsiųsk savo dvasią ir atnaujink žemės veidą.”
Kardinolas atsakė: „Jūs esate Kaune, Lietuvos geografiniame centre, pačioje Lietuvos širdyje. Kaunas lietuvių sąmonėje yra tautinio identiteto, orumo ir laisvės simbolis, gyvas krikščionybės židinys. Kaune 15 veikiančių bažnyčių”, – perpasakojo K. Ignatavičius.
Jis akcentavo, kad Šv. Mišias popiežius laikė lietuvių kalba, tai reiškė didelę pagarbą valstybei. „Jis Lietuvą laikė sava šalimi, kai buvo išrinktas popiežiumi, iškart nuėjo pasimelsti lietuvių koplyčioje, prie Aušros vartų Dievo Motinos paveikslo kopijos. Ne kartą sakė, kad Lietuvoje yra pusė jo širdies”, – pasakojo 1993-iųjų popiežiaus vizito koordinatorius.
Po mišių Santakoje, žmonės su choru giedojo himną, skandavo „Lietuva!”. Popiežiaus Šv. Mišių tekstą, pasakytą Santakoje, rasite čia.
Jono Pauliaus II apsilankymo Kaune proga, Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įrengtas altorius, čia saugomos jo relikvijos, 2011 m. Santakoje pastatytas popiežiaus paminklas.
Kiek žmonių į susitikimą suplūs 2018-aisiais?
„Daugiau, nei 200 tūkst., nes rugsėjo 23 d., sekmadienį, Lietuvoje niekur kitur nevyks Šv. Mišios – visi kunigai bus Kaune!”, – įsitikinęs K. Ignatavičius. Planuojama, kad popiežiaus susitikimas vėl vyks Santakoje.
Pašnekovas pažymėjo, kad Kauno arkikatedroje bazilikoje telpa apie 5 tūkst. žmonių, Santakoje sektoriuose – apie 70 tūkst., ne sektoriuose – dar 100 tūkst. Erdvėje bus išdėstyti ekranai, kad visi matytų popiežiaus kalbą. Įvykį nušvies daugybė žurnalistų, planuojama, kad atvyks žiniasklaidos atstovų net iš 80 pasaulio šalių.
„Tokie vizitai sutelkia žmones, prikausto pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Tai galimybė parodyti pasauliui, ką turime geriausio Kaune. Išnaudokime šią progą!”, – ragino K. Ignatavičius.
