Nelaimių keliuose sparčiai augant, siūlomas netikėtas sprendimo būdas – Kas vyksta Kaune

Nelaimių keliuose sparčiai augant, siūlomas netikėtas sprendimo būdas

delfi.lt 2018/04/07 15:36
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Saugaus eismo dieną pasitikome nerimastingai – žuvusių keliuose skaičius šiemet ėmė sparčiai didėti. Atsakingos institucijos teigia, kad be pačių eismo dalyvių supratingumo ir pastangų situacijos pakeisti neįmanoma, o žinomas psichoterapeutas pateikia gana įdomų pasiūlymą. Gal atėjo metas, kai reikia pradėti skatinti drausmingus vairuotojus? Psichoterapeuto teigimu, būtent skatinimas veikia kur kas geriau, nei baudos.

Tragiškas sausis

Specialistai sutartinai tikina, kad šiurpią šių metų statistiką lemia tragiška metų pradžia. Sausį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo ne tik eismo įvykių, bet ir žuvusiųjų bei sužeistųjų keliuose skaičiai.

Per pirmąjį 2018 m. mėnesį keliuose žuvo 23 žmonės, kai 2017 m. – 10. Sužeistųjų skaičius siekė 278 šiais ir 241 praeitais metais.

Šiais metais, iki balandžio 6 d., Lietuvos keliuose jau žuvo 48 žmonės, t. y. 7 daugiau nei 2017-aisiais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų – net 28 pėstieji (21 žuvo tamsiuoju paros metu, 8 – pėsčiųjų perėjose), 11 vairuotojų ir 9 keleiviai.

Siūlo problemą spręsti kartu

Lietuvos kelių policijos vadovas Vytautas Grašys neslepia, kad viena policija situacijos neišspręs. „Tai vairuotojų kultūros ir suvokimo klausimas. Ir ne tik vairuotojų – visų eismo dalyvių pagarbos vienas kitam klausimas. Tiesiog reikia laikytis taisyklių, o kai kas į tai žiūri pro pirštus. Manau, kad visam šiam procesui turėtų maksimalią įtaką daryti visuomenė. Visuomenė turi nustoti toleruoti neblaivius prie vairo, patys rūpintis savo saugumu nepaisant savo statuso – ar tu esi vairuotojas, ar pėsčiasis.

Vytautas Grašys / DELFI nuotr.

Žmogui niekas per prievartą neuždės šviesą atspindinčio elemento tamsiu paros metu – jis pats tą turi daryti ir žinoti, kad turi saugoti savo gyvybę ir sveikatą. Vėlgi, greičio viršijimas yra aktualus Lietuvoje dalykas. Žmonės kartais nesuvokia, kad maksimalus leistinas greitis yra nustatytas eismo dalyvių saugumui“, – teigia V. Grašys.

Pareigūnas taip pat abejojo, ar situaciją pagerintų didesnės baudos už KET pažeidimus. „Sunku pasakyti, kiek baudos dydis įtakoja žmonių sprendimus. Manau, kad bausmės neišvengiamumas daro didžiausia įtaką. Laukia permainos – šiemet pradės veikti vidutinio greičio matavimo sistema ir tai lems, kad vairuotojai saugiau elgsis, paisys KET. Reikia pabrėžti, kad reikia laikytis ne tik maksimalaus leistino, bet ir saugaus greičio“, – sako V. Grašys.

Kelių policijos vadovas teigia, kad jau nuo mažų dienų reikia šviesti vaikus saugiai elgtis kelyje. „Manau, kad jau ikimokykliniame auklėjime turi atsirasti saugaus elgesio kelyje elementai. Juolab, kad vaikai yra pėstieji. Kita vertus, vaikai mato, kaip vairuoja jų tėvai, o tėvai turi suprasti, kad jų elgesys bus kopijuojamas.

Priemonės rodo, kad kartais ir tėvai nesirūpina savo vaikų saugumu, neturi įrengtų specialių saugos sėdynių, kas yra privalu. Kartais trūksta to supratimo ir atsakomybės, kad tik visi kartu turime saugiai dalyvauti eisme ir tuomet aplinka bus daug saugesnė“, – kalba V. Grašys.

Dėmesys pėstiesiems

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis atkreipia dėmesį į pėsčiuosius. „Šiandien turime tokią situaciją, kai daugiau nei 60 proc. žuvusiųjų yra pėstieji. Tai nėra įprasta situacija nė vienoje ES valstybėje. Paprasčiausiai taip atsitiko, kad pėstieji nedėvi atšvaitų, nesistengia būti matomi keliuose. Todėl taip ir yra.

Kad tai nesikartotų, bus dar kartą aiškinama apie atšvaitų svarbą. Nebus apsiribojama tik edukacinėmis programomis. Numatyta aktyvi pėsčiųjų ir dviratininkų takų plėtra, pavojingų sankryžų rekonstrukcijos. Manome, kad jei pėstieji daugiau dėmesio skirtų savo saugumui, ta situacija būtų kitokia“, – sako V. Pumputis.

Vidmantas Pumputis / DELFI nuotr.

Tačiau statistikoje yra ir geresnių naujienų. „Matome, kad žuvusių vairuotojų sumažėjo 28 procentais. Tai yra pernai per tris mėnesius žuvo 14, šiais metais – 10. Nežuvo nei motociklininkų, nei dviratininkų. Beje, pastebime, kad daugėja žuvusiųjų keleivių – pernai per tris mėnesius žuvo 7, šiais metais – 9 keleiviai. Pagrindinės priežastys – saugos diržai“, – pastebi V. Pumputis.

Susisiekimo ministerijos atstovas taip pat deklaruoja, kad didinti baudas nėra tikslinga. „Mes tikrai nenorime eiti baudų didinimo keliu. Mes siūlome įdiegti daugiau greičio kontrolės prietaisų tam, kad vairuotojai neviršytų greičio ir važiuotų taip, kaip reikalauja KET. Taigi, Susisiekimo ministerija tikrai nesiūlo didinti finansinių baudų. Galbūt reikia didesnės neblaivių vairuotojų kontrolės, bet baudų didinti nesiūlome“, – DELFI teigia V. Pumputis.

Netikėtas pasiūlymas

O psichoterapeutas Olegas Lapinas tvirtina, kad baudos yra apskritai neveiksmingas dalykas ir ragina eiti priešingu keliu – vairuotojus skatinti.

Olegas Lapinas / DELFI nuotr.

Bausmė yra visiškai neefektyvi, jei ji naudojama ne iš karto. Pagal elgesio psichologiją yra žinoma, kad bausmė yra efektinga tik per tris sekundes nuo padaryto nusižengimo. Tai veikia labai silpnai. Psichologai žino, kad skatinimas veikia žymiai stipriau. Skatinimas – reiškia apdovanojimas. Mūsų smegenų sistema taip sutvarkyta, kad ji įsimena veiksmus, kurie mus apdovanoja.

Jeigu jūs 20 kartų viršijate greitį ir jaučiate pranašumo jausmą prieš kitus eismo dalyvius, jaučiatės kietesnis, o vieną kartą per gyvenimą iš policijos gavote kvituką, tai jūs sustiprinate greičio viršijimą, nes jį sustiprina tas malonus apdovanojimo jausmas. O bausmė, kuri atėjo po savaitės, niekaip nepaveikia jūsų smegenų. Na, gal nemalonu, bet sąsajos su padarytu nusižengimu smegenyse nebelieka. Tai nieko nuostabaus“, – sako O. Lapinas.

Gydytojas taip pat įsitikinęs, kad skatinimo sistemą būtų galima įdiegti ir vairuotojams. Tačiau kol kas neaišku, kaip tai veiktų realybėje.

„Apdovanojimas už tai, kad jūs susilaikote nuo pažeidimo, būtų kur kas stipresnis. Žmonės nevagia todėl, kad vaikystėje jie gavo labai daug pagyrimų, kad yra sąžiningi. Jie ir toliau taip elgiasi, nes tai yra jų emocinis apdovanojimas. Jei vairuojant būtų emocinis apdovanojimas, kad saugiai pasiekei tikslą, ar gautum kažkokių taškų už saugų vairavimą, tai veiktų taip, kaip sutvarkytos mūsų smegenys.

Būtent todėl ir yra pirmūnai mokykloje, nes jie nuolat sulaukia pagyrų, juos kabina ant lentų, duoda diplomus. Jie gauna pliusą už tai, kad yra pirmūnai. Iš principo aš manau, kad tai techniškai būtų galima perkelti ir į kitas sritis, tokias kaip vairavimas“, – įsitikinęs O. Lapinas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA