Seime bandoma lengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikai bando palengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų moksleiviams. Jie inicijavo tai numatančias Švietimo įstatymo pataisoms. Seimas joms jau pritarė po pateikimo.

Už projektą balsavo 46 Seimo nariai, du buvo prieš ir 17 susilaikė, jį toliau svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sako, kad tai – pradžia diskusijai, kaip suvienodinti moksleivių pasiekimus, o ne pritarimas skirtingiems egzaminams.

Šiuo metu įstatymas numato, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo.

Lietuvos lenkų politikai siūlo pridėti, kad egzaminai vyktų ir atsižvelgiant į Lietuvos bei tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų švietimą.

Įstatymas šiuo metu numato ir tai, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją programą.

LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymas – kad programos būtų skirtingos, „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.

Projektą pristatęs LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius teigė, kad iki 2013 metų iki 6 proc. tautinių mažumų mokyklų auklėtinių neišlaikydavo valstybinės lietuvių kalbos egzamino. „Tai šiai dienai beveik trigubai padidėjo neišlaikiusiųjų lietuvių kalbos egzamino rezultatai“, – tvirtino jis.

Egzaminų centro duomenimis, pernai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikė 89,5 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir 80,74 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Užpernai tautinių mažumų moksleiviams sekėsi geriau – išlaikė 87,87 procento.

Projektą komentuodamas BNS politikas teigė, kad jis savaime nenumato skirtingų baigiamųjų lietuvių kalbos egzaminų lietuvių ir tautinių mažumų mokykloms. „Mes siūlome įstatymiškai sudaryti galimybę dviem–trims skirtingoms programos“, – sakė J. Narkevičius.

Klausiamas, ar tai reikštų ir skirtingus žinių patikrinimus, jis atsakė: „Nebūtinai“. „Aš specialiai to (egzaminų – BNS) klausimo nekėliau, nes tai, koks skirtumas bus tų programų, lems Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai palikta teisė ir prievolė rengti programas, ir atsižvelgus į rezultatus, visą procesą“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas E. Jovaiša savo ruožtu tvirtino, kad skirtingų reikalavimų tos pačios valstybės piliečiams negali būti.

„Yra kitas dalykas, kad mes susiduriame su problema, kad vaikai, kurie nėra tiek daug girdėję lietuvių kalbos, išauga tautinių mažumų aplinkoje, turi mokymosi problemų. Reikėtų kalbėti, kaip padaryti, kad tie vaikai, mūsų piliečiai, nepatirtų tokio streso ir sėkmingai galėtų pasiekti valstybinei kalbai dvyliktoje klasėje keliamus reikalavimus“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte teigia, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai skiriasi.

„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą „įgyja“ formaliame procese, t. y. išmokstant mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Lietuvių kalbos egzaminai lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodinti jau keleri metai, tačiau tautinių mažumų mokyklų atstovai dar gali padaryti daugiau klaidų. Suvienodinti visų abiturientų darbų vertinimą numatoma 2020 metais.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Iš savo įkurto žurnalo pasitraukusi A. Jagelavičiūtė sukasi naujame amplua – kvietė į vakarėlį

Viešumą išvydo peticija: reikalauja nutraukti tarnybų smurtą prieš vaikus ir šeimas

Kauniečių šeimos išgyvenamos dramos vingiai – klydo ir institucijos

Popiežiaus vizito Lietuvoje atgarsiai – kiek kainavo priimti šventąjį tėvą?

Avarija centre: sužeistam žmogui prireikė medicininės pagalbos

„Kauno vandenų“ vadovams ir verslininkams - milžiniškos baudos

„Lietuvos metų automobilio 2019“ startas bus paskelbtas Kaune

Iš kauniečių šeimos išplėštų vaikų drama tęsiasi: specialistai nenorom išklausė tėvo

Po atviru dangumi paliktu prabangiu automobiliu susidomėjo vagys: išlupo „akis“

Sekmadienį Žalgirio areną drebins beveik 200 prekės ženklų