Teisėjų garbės teismas skyrė drausminę nuobaudą Kauno apygardos teismo teisėjui Jurgiui Kiškiui, be pateisinamos priežasties viršijusiam nustatytus terminus baigiamiesiems aktams surašyti ir paskelbti.
„Nevienkartinis įstatyme nustatytos teisėjo pareigos neatlikimas be svarbios priežasties, pakankamo rūpestingumo nebuvimas, neorganizavimas savo profesinės veiklos taip, kad bylos būtų išnagrinėtos per kuo trumpesnį laiką, yra pareigingumo ir pagarbos žmogui principų pažeidimas“, – rašoma Teisėjų garbės teismo sprendime.
Kaip nurodoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime, teisėjui drausminė nuobauda – pastaba skirta už tai, kad teisėjas J. Kiškis septyniose baudžiamosiose bylose nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintų reikalavimų, kurie nustato teismo baigiamųjų aktų surašymo ir paskelbimo terminus.
„Teisėjas, turėdamas pareigą paskelbti išnagrinėtose bylose nuosprendžius per 14 dienų, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 45 dienas, nebuvo pakankamai pareigingas ir neužtikrino, kad teismo baigiamieji aktai būtų paskelbti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais terminais“, – rašoma Teisėjų garbės teismo sprendime.
Garbės teismo nuomone, teisėjo J. Kiškio nurodytos aplinkybės: byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimas į nuosprendžio paskelbimą, teisėjo ar kolegijos narių kasmetinės atostogos, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime nėra tos, kurios pateisintų baudžiamojo proceso įstatymo normų nesilaikymą.
Taip pat drausmės byla teisėjui buvo iškelta už tai, kad jis vienoje iš nagrinėjamų baudžiamųjų bylų nebuvo pakankamai susipažinęs su byloje esančiais dokumentais. Išanalizavęs ir įvertinęs drausmės bylos medžiagą bei posėdyje dalyvavusio teisėjo J. Kiškio paaiškinimus, Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad teisėjas nepažeidė Teisėjų etikos kodekso ir nepadarė teisėjų etikos pažeidimo, todėl ši jam iškelta drausmės bylos dalis turi būti nutraukta.
Parinkdamas nuobaudą, Teisėjų garbės teismas atsižvelgė, kad teisėjo padaryti nusižengimai nebuvo vienkartiniai, padarytais pažeidimais buvo suvaržytos nagrinėjimo teisme dalyvių procesinės teisės. Taip pat atsižvelgta, kad teisėjas iš esmės pripažino padarytus pažeidimus, jis anksčiau nebuvo baustas drausmine tvarka.
Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
